Kadaise seksualinis susilaikymas laikytas ypač svarbiu, mat intymūs santykiai vertinti kaip kažkas amoralaus. Šiandien gyvenama gerokai liberaliau, todėl aistros varžymas – kur kas retesnis reiškinys. Kaip jis veikia mūsų organizmą?

Dažniausios priežastys

Tarptautinė internetinė apklausa atskleidė dažniausias priežastis, dėl kurių nusprendžiama sąmoningai, o ne dėl tam tikrų aplinkybių, susilaikyti nuo intymių santykių. Kai kurie žmonės įvardijo ne po vieną priežastį. Daugiausia apklaustųjų (42 %) kaip pagrindinį argumentą įvardijo religines ir moralines vertybes. 38 % nuo sekso susilaiko vengdami neplanuoto nėštumo. 34 % laukia to vienintelio ypatingo žmogaus.

33 % bijo lytiškai plintančių ligų. 23 % tiesiog visą dėmesį skiria mokslui arba darbui. 18 % vengia neigiamų emocijų, bijo, kad paskui teks gailėtis. 9 % saugo savo reputaciją.

Privalumų paieškos

Keli seksualinio susilaikymo privalumai akivaizdūs – tai šimtaprocentinė apsauga nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių ligų. Kita vertus, šiais laikais gausu veiksmingų kontraceptinių priemonių. Taigi, jei tai vienintelis argumentas atsisakyti kūniškų malonumų, vargu, ar jis stiprus.

Gerokai svaresni emociniai argumentai. Greičiausiai žmogus kenčia po skaudžių skyrybų, išgyveno kokią nors traumuojančią patirtį ir kol kas seksualiniams santykiams yra nepasirengęs. Tokiu atveju psichologai pataria savęs neversti ir sulaukti tinkamo momento, neieškoti paguodos lovoje.

Apklausos atskleidžia, kad daugelis bėgančių nuo nesėkmingų santykių ir nusprendusių skausmą gydyti svetimame meilės guolyje vėliau dėl to labai gailisi. Jie pripažįsta, kad geriau būtų kurį laiką susilaikę nuo bet kokių ryšių. Kartais reikia šiek tiek laiko pabūti vienumoje.

Tai leidžia geriau suvokti emocinę būseną, suprasti tikruosius poreikius ir vertybes. Įrodyta, kad neišnaudota seksualinė energija, nukreipta kokia nors kita linkme, pvz., į kūrybą, darbą, mokslus, leidžia pasiekti geresnių rezultatų pasirinktoje srityje.

Kuo pavojinga ilgalaikė abstinencija?

Nors seksualinis susilaikymas turi savų privalumų, visgi moksliniai tyrimai atskleidžia gerokai daugiau tykančių pavojų.

Didesnė depresijos rizika. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad suaugusieji, vengiantys vaginalinių lytinių santykių, susidūrę su stresu kur kas sunkiau jį įveikia. Jų organizme išsiskiria daugiau streso hormonų, jaučiamas didesnis nerimas, susierzinimas, nežinojimas, kaip elgtis. Ilgainiui toks poveikis didina depresijos tikimybę, mažina psichinį stabilumą.

Viskas dėl to, kad mylintis, ypač patiriant orgazmą, organizme išsiskiria laimės hormonų, padedančių įveikti neigiamas mintis ir jausmus. Tai ypač svarbu moterims. Įrodyta, kad hormonas prostaglandinas, kartu su sėkla patenkantis į makštį per ejakuliaciją, veikia kaip antidepresantas.

Lytinės funkcijos sutrikimas. Įrodyta, kad ilgalaikis lytinių santykių nebuvimas gali skatinti erekcijos sutrikimus. Ištyrus apie 900 vyrų nustatyta, kad stipriosios lyties atstovai, užsiimantys seksu bent kartą per savaitę, dvigubai rečiau patiria lytinės funkcijos sutrikimų nei tie, kurie mylisi rečiau arba apskritai jau ilgą laiką to nedaro.

Kuo vyras vyresnis, tuo ilgalaikis seksualinių santykių neturėjimas kenkia erekcijai. Be to, ilgas sekso atsisakymas vyrams neretai gresia ir priešlaikine ejakuliacija, kai šie vėl atnaujina seksualinį gyvenimą.

Moteris seksualinė abstinencija veikia silpniau. Tačiau ilgalaikis lytinių santykių neturėjimas taip pat slopina libido. Apie 75 % moterų, po ilgos pertraukos pasiryžusios atnaujinti intymų gyvenimą, jaučiasi nejaukiai, negeba atsipalaiduoti, o kartu ir susijaudinti. Nereta dailiosios lyties atstovė po seksualinio susilaikymo skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais, negebėjimu patirti orgazmą.

Nusilpęs imunitetas. Reguliariai lytiškai santykiaujančių organizmuose yra maždaug 30 % daugiau imunoglobulino A nei lytiškai neaktyvių. Šis antikūnas saugo organizmą nuo įvairias ligas sukeliančių patogeninių mikroorganizmų. Taigi kūniškų malonumų atsisakę žmonės serga dažniau nei jais besimėgaujantys.

Prastesnės kognityvinės funkcijos. Įrodyta, kad retai užsiimantys seksu arba apskritai to nedarantys pasižymi prastesnėmis kognityvinėmis funkcijomis nei reguliariai lytiškai santykiaujantys. Taip pat jiems dažnesnė senatvinių protinių ligų rizika. Mat seksualiniai santykiai skatina neurogenezę – naujų neuronų susidarymą smegenyse.

Spartesnis senėjimas. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad lytiškai neaktyvūs žmonės atrodo vidutiniškai 5 m. vyresni nei jų bendraamžiai, gyvenantys reguliarų seksualinį gyvenimą. Intymių santykių atsisakymas mažina estrogeno kiekį organizme, o šis – ne tik moteriškumo, bet ir grožio bei jaunystės hormonas. Jis skatina ląstelių regeneraciją, nagų, plaukų augimą, mažina celiulito tikimybę.

Silpnesnė širdis. Lytiškai neaktyvūs žmonės širdies ir kraujagyslių ligomis serga apie 50 % dažniau nei reguliariai santykiaujantys. Mat seksas padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą, slopina stresą, gerina kraujotaką, mažina nutukimo tikimybę.

Grėsmė prostatai. Amerikos urologų asociacija skelbia, kad sekso nebuvimas didina prostatos vėžio riziką apie 20 %. Norint sumažinti šią grėsmę reikėtų ejakuliuoti bent 21 kartą per mėnesį. Tiesa, tai gali vykti ne tik mylintis, bet ir masturbuojantis.

Įdomu:

• Vos 3 % šiandienių žmonių propaguoja seksualinį susilaikymą iki vestuvių. 60 % jų – merginos.
• Statistikos duomenimis, seksualinį susilaikymą propaguojantys paaugliai rečiau serga depresija ir rečiau prieš save pakelia ranką nei lytiškai aktyvūs bendraamžiai. Taip pat jie geriau mokosi.
• Švedų mokslininkai nustatė, kad seksualinę abstinenciją propaguojantys žmonės dažniau kenčia nuo viešo kalbėjimo baimės nei gyvenantys aktyvų lytinį gyvenimą.
• Apie 1 % pasaulio gyventojų yra aseksualai. Jie nejaučia seksualinio potraukio nė vienai lyčiai.
• Meilės romanus skaitančios moterys dvigubai rečiau propaguoja lytinį susilaikymą nei jų neskaitančios.
• Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad reguliariai seksu užsiimantys žmonės uždirba daugiau nei intymų gyvenimą apleidę kolegos.

Įrodyta, kad neišnaudota seksualinė energija nukreipiama kokia nors kita linkme, pvz., į kūrybą, darbą, mokslus, todėl leidžia pasiekti geresnių rezultatų pasirinktoje srityje.

Lytiškai neaktyvūs žmonės širdies ir kraujagyslių ligomis serga apie 50 % dažniau nei reguliariai santykiaujantys.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (1)