Svarbiausi 2017 metų kosminiai įvykiai: JAV grįžta į Mėnulį, pirmą kartą po 37 metų įjungtas „Voyager 1“ variklis, Arabų Emyratų miestas Marse, 3 gyvybei tinkamos planetos ir didžiausias astrofizikų triumfas ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis atradimas – teoretikų triumfas. Jis mokslininkams parodė seniai numatytus procesus. Paaiškėjo, iš kur periodinėje elementų sistemoje atsirado sunkesni už geležį elementai. Be to, šiuo atradimu mokslininkai patvirtino trumpų gama spindulių blyksnių atsiradimo hipotezę.
Tačiau klausimų liko dar daug. Mokslininkai kol kas nežino, kas liko po neutroninių žvaigždžių susiliejimo – juodoji bedugnė ar nauja neutroninė žvaigždė. Astronomai tęs tyrimus, jie gali padėti patikslinti žinias apie neutroninių žvaigždžių sandarą ir sunkiųjų elementų susidarymą Visatoje.
Raketų paleidimo iš Vostočnyj kosmodromo avarija
Rusijos viltys užbaigti metus be avarijų neišsipildė. Lapkričio 28 dieną, paleidžiant raketos „Sojuz-2.1b“ viršutinę dalį su 19 palydovų, tarp kurių ir tris tonas sveriantis hidrometeorologinis aparatas „Meteor–M“, įvyko greitinančiojo bloko avarija. Palydovas nukrypo nuo teisingos trajektorijos ir nukrito į Atlanto vandenyną. Avarijos priežastimi įvardinta greitinančiojo bloko „Fregat“ veikimo algoritmo klaida.
Tarp pražuvusių palydovų buvo Baumano vardo MVTU studentų ir aspirantų sukurtas „Baumanec-2“, skirtas Žemės zondavimui. Pirmajam „Baumanec“, paleistam 2006 metais, irgi nepasisekė.
Paskaičiuota, kiek vandens Mėnulyje
JAV mokslininkai išanalizavo Indijos palydovo duomenis ir įvertino tikėtiną vandens kiekį Mėnulyje. Jų skaičiavimais, Mėnulyje yra ne mažiau nei 100 mln tonų vandens.
Jis glūdi giliuose krateriuose ledo blokų ir sniego pavidalu. Nemenka vandens dalis užrakinta vulkaninių nuogulų mineraluose. Procentinė vandens dalis juose menka, tačiau tų mineralų tiek daug, kad pirminiam bazės Mėnulyje aprūpinimui užtektų. Teliko rasti efektyvaus jo išskyrimo iš uolienos būdą.
Privatūs verslininkai užkariauja kosmosą
Šiais metais šalių, iš kurių teritorijų buvo leidžiamos kosminės raketos, skaičius išaugo iki 11. Tai rekordas: paleidimų geografija niekados nebuvo tokia plati. Gegužę iš privataus kosmodromo N. Zelandijoje pakilo JAV kompanijos Rocket Lab superlengva raketa Electron. Ji tapo pirmąja į kosmosą paleista raketa šioje šalyje.
Iš privačių kompanijų labiausiai augo SpaceX. Per metus kompanija į kosmosą iškėlė 16 raketų Falcon 9. JAV kariškiai Elono Musko kompanijai patikėjo orbitinį lėktuvą X-37. Įkvėptas sėkmės, Muskas paskelbė 2018 metų sausį paleisiantis sunkiąją raketą Falcon Heavy.
Kompanija Orbital ATK du kartus į TKS nusiuntė kosminį krovininį laivą Cygnus su 3,5 tonų krovinių. Lapkričio mėnesį korporacija Sierra Nevada atliko daugkartinio kosminio laivo Dream Chaser bandymus. Laivas krovinius į TKS gabens nuo 2020 metų.
Arabų Emyratai statys miestą Marse
2017 metų gale JAE pradėjo ieškoti kandidatų tapti pirmaisiais šalies astronautais. Pagal planą, 2019 metais jis gali skristi į TKS. Durys atviros tiek vyrams, tiek moterims.
JAE turi ambicingus Marso panaudojimo planus. Jie planuoja iki 2117 metų sukurti koloniją Mars Space City. Iš pradžių Žemėje bus pastatytas tiksliai toks pats „Marso miestas“, kuriame bus bandomos nežemiškųjų kolonijų aprūpinimo sistemos. Miestas bus maždaug Čikagos dydžio, jame galės gyventi apie 600 tūkstančių žmonių.
Akivaizdu, JAE kosmoso programos nekamuos viena iš didžiausių tokių programų bėdų – finansavimo trūkumas. JAE valdžia į kosminę techniką jau investavo $5,4 mlrd.
Kai kurie ekspertai šį projektą vertina skeptiškai. Bet net jei visiškai projekto įgyvendinti nepavyks, JAE pastatys mokslinį kosminį centrą ir gerą bazę, traukiančią dėmesį į kosmoso tyrinėjimus ir įsisavinimą.
JAV grįžta į Mėnulį
Gruodį JAV prezidentas D. Trumpas pasirašė direktyvą, nurodančią NASA pradėti kuo sparčiau rengtis pilotuojamam skrydžiui į Mėnulį. Pagal prezidento sumanymą, JAV sukurs Mėnulyje bazę, iš kurios žmonija skries į Marsą ir kitas planetas.
Būsimos pilotuojamos misijos terminai ir kaina kol kas neskelbiami. Grįžimo į Mėnulį pagrindu veikiausiai taps sunkioji raketa Space Launch System. Kol kas ji dar tik kuriama. Žemė palydovo paviršiuje astronautai paskutinį kartą išsilaipino prieš 45 metus.
A. Prokofjeva
Kompanijų grupės „Galaktika“ savininkė ir prezidentė
republic.ru