Tikras fenomenas gamtoje, apie kurį mažai kas žino: kaip gyvūnai išmoksta vieni kitų kalbą ir kodėl jie tai daro

Gyvenu nuosavame name, tai aplink pilną paukščių. Pastebėjau, kad paukščiai ne tik susikalba. Pastoviai pastogėje peri kelios kregždžių šeimos ir pastebėjau tokį dalyką, kad jos turi savo kalboje "žodį" apibūdinanti žmogų. Vieną dieną sėdėjau namie šalia lango prie kompiuterio, o už lango čireno kregždė jau mintinai man žinomą giesmę. Girdžiu atsidaro varteliai, sūnus pareina, pastebėjau, jog prie tos žinomos melodijos, kuri pakylą ir nusileidžia dasidėjo pabaigoje dar papildomas žemas garsas panašus į kurrrrrrr. Sūnus užėjo į namus ir kregždės melodijoje nebeliko pabaigos kurkimo. Pasidarė įdomu ar tai tik sutapimas? Išėjau ir atsisėdau ant suoliuko šalia kregždės. Vėl melodijos pabaigoje prisidėjo kurrr. Užėjau į namus, kurrr prapuolė. Ir taip kelis kartus pasitikrinau išeidamas ir užeidamas į namus, abejonių nebeliko - kregždžių kalboje žemas kurrr, reiškią žmogus...

Man atrodo jog kurr reiskia pavojus

Man irgi panašiai atrodo. Ir tas kurr toks gana tarptautinis žodis paukščių kalboje.

Pavojus pas kregždes - šaižus cypimas. Taip būna kai į kiemą užklysta katinas ar mano globojamos varnos pamėgina prieiti arčiau namo. Be to jei kregždė tupi ant supynių atbrailos ir nenuskrenda, kai aš ant jų prisėdu per kokį 1,5 metro, tai koks gi čia jai pavojus? Be kregždžių kieme dar gyvena inkile varnėnai. Visai šalia garažas. Karts nuo karto tenka privažiuoti su traktoriumi pasitaisyti. Tenka ir pakalti, pjauti, virinti ir tai visiškai netrukdo varnėnams. Praėjusią vasarą gyveno išskirtinai drąsus varnėnas. Jei tik mes nueidavom į daržą ravėti, varnėnas tiesiogine tą žodžio prasme čia pat, sliekų ieško. Jei tarp žmonių bent koks metras, tai jis drąsiai vaikšto aplink, mums ten ravint žoles. Man net teko kartą vaikus drausmint - na nekratykit, sakau, žemių ir nemėtykite žolių varnėnui ant galvos ... Kieme esantys gyvūnai labai greitai perprantą bendrą tvarką, išsiaiškina iš kur gali kilti grėsmė, kas kieme viršesnis ir gyvena savo gyvenimą...

Nemanau pas paukscius nera taip isvystita kalba pas juos yra pavojus maistas poravimosi muzikele ir viskas gl yra tik rimtas pavojus ir nerimtas mnau kad jei katinas praeitu pro langa butu panasiai ir kam jiems reikia perspet kad zmogu pamate ir ka jiems tas zodis turetu reiksti pagalvok pats

... aš jau parašiau kas atsitinka, kai į kiemą atklystą katinas... atidžiau skaitykite... Kieme gyvena dar dvi vištos, dvi varnos, viena nepaskrendanti varna įstiklintame balkone, trys kregždžių šeimos vasarą, viena varnėnų porelė, pulkas žvirblių, kurie miega šalia manęs, iš karto už sienos po stogu, zylės, prie šiltnamio už tvoros dažnai miega stirninas, o kieme tvarką palaiko vilkšunis... Vilkšunis visus kiemo gyventojus gerai pažįsta. Vištos, žvirbliai, varnos vandens atsigeria iš šuns dubenėlio, tai jo netrikdo, tik nepatinka jei varno pradeda kėsintis į jo maistą... Šią vasarą būdamas kieme matau varna pievutėje kažką labai jau knisa, net man pasidarė įdomu, bet pagalvojau netrukdysiu, tegu dirbą. Tai pastebėjo ir mano šuva ir jam pasidarė įdomu. Atsikėlė, priėjo, varną atsitraukė per savo "žingsnį", tarp šuns ir varnos buvo gal kokių 30 - 40 cm, šuva apuostė ir grįžo į savo vietą, o varną tęsė savo darbą... Norėjau parodyti koks santykis tarp bendro kiemo gyventoju. Varnos pačios mane "prisijaukino". Pradėjus kieme krapštytis, šalia atskrisdavo varnos pasižiūrėt, jei pradėdavau lesinti vištas ir jos mėgindavo prisijungti, bet vištos jas nuvydavo. Tada aš jas palesinau kelis kartus atskirai. Kartą išėjus į kiemą prieš mane į medį nutūpė varna ir pradėjo kurkti, lengvai judindama sparnus. Tokius garsus iš varnos išgirdau pirmą kartą gyvenime. Priėmiau tai kaip draugystės ženklą, kas pasirodė teisinga, kai šiemet priglaudžiau nepaskrendančią varną auginti, ji irgi kai džiaugiasi skleidžią garsą panašų į murmėjimą ar kurkimą judindama pakeltus sparnus. Manyčiau, kad tas kurrr pas varnas, pas kregždes, kažkas panašaus kaip ir pas katinus murkimas, kai jiems ramu ir saugu žmonių draugijoje... Be to tos mano globojamos varnos saugo kiemą nuo vanagų, šalia miškas, tai dažnai matau kai varnos nuveja vanagus iš kiemo... Čia jūsų pasisakymai, pamąstymai apie gyvūnus visiškai neturint tiesioginio ryšio ar bendravimo patirties su gyvūnais. Kažkodėl "civilizuotiems" žmonėms atrodo, kad gyvūnai tai biorobotukai su tam tikra programėle ir labai paprastute. Kiek gyvenu, visą laiką šalia gyvūnai, labai dažnai jie mane nustebina savo nuovokumu ir gebėjimu prisitaikyti, susigyventi su aplinkiniais ne savo rūšies gyvūnais. Taip buvo atsitikę, kad beliko kieme viena višta, nes vištos pas mane nugyvena savo gyvenimą iki natūralios mirties. Ir jei nesuserga, dar turi sveikatos judėt, tada dieną prieš višta atsisveikina su šeimininkais, būna be galo lipšni, prašosi ant rankų, o iš ryto randi nebegyvą. O ta belikusi viena višta susidraugavo su mano vilkšuniu, eidavo į būdą pagulėt prie šuns ir didžiausia palaima jai būdavo, kai prisėsdavau ant supynių, šalia priguldavo šuva, o ji pritūpusi murkdavo, panašiai kaip katinas... Dėl to aš murkimą, kurkimą pas paukščius sieju su gerais jiems dalykais, šiuo atveju ie su žmogumi. Ne gana to višta, būdama geros nuotaikos, man bešvilpaujant melodijas, pritardavo... Kad višta murkia po suoliuku manęs jau nebestebino, bet kartą bešvilpaujant pastebėjau, kad višta bando ir pritart. Pamėginau patikrinti, melodiją keliu į viršų, švilpauju aukštomis natomis ir pas vištą "meliodija" kylą, nuleidžiu žemyn ir ji žemyn savo nuleidžią... Aišku sunku jums bus patikėt, bet tokia mano kasdienybė...

Nu nezinau... kad vista gali bndyti kartoti zmogu tai zinau lygiai taip pat kaip papuga kartoja nors nezino ka daro, apie tai ka sakiai apie vista diena pries mirti irgi zinau... taip elgiasi katinai, vabalai mano nuomone yra biorobotukai, o kad dydesni gyvunai kaip zinduoliai zinau kad gali kazkiek pamastyt, taciau del to kurr vistiek nesu isitikines

O katinai kartas nebando pabegti is namu pries mirti?

Jie bando pabegti del dvieju priezasciu, del to nes galvoja kad pabege issilaizys zaizdas ir grys nors tai neimanoma nes tai senatve arba nenori kad liudetu seimininkai, taciau as kalbu apie diena pries pabegima