Kelionė nuo Visatos pradžios iki šiandienos: „mums velniškai pasisekė, kad esame čia ir dabar“ (Mokslo populiarinimo konkursas)

Be lyrinių nukrypimų kurių čia 1/4 viso teksto, būtu tik dar geresnis straipsnis. Ir manau kad Saulės sistema su planetomis susiformavo ant prieš tai sprogusios supervovos liekanų, nes antraip neįmanoma kad iš vandenilio atsirastu sunkesni elementai, kurie paparstai susisintetina tik žvaigždėse ir nusėda į branduolį kuo sunkesni elementai tuo arčiau centro. Ir kuo žvaigždė masyvesnė tuo greičiau šitas procesas vyksta. Tas nebuvo paminėta, o gal ir reikėjo.

Tu manai, kad mums velniškai pasisekė, o aš galvoju, kodėl taip "pasisekė": kodėl ne prieš 100 metų, ne prieš 1000, ar ne po 10.000 metų? Kodėl žmoguje, o ne drugelyje? "Pirmųjų žvaigždžių neutronai..." Ką ten neutronai - tu esi visata, tyrinėjanti pati save! P.S. nebijok, nenuvilsim tų protėvių Net jei jie ir turėtų galimybę mus stebėti po savo mirties, neabejoju, kad jų vertybių skalė būtų gerokai kitokia negu mūsų ir toks žodis kaip nuvilti jiems veikiausiai nieko nereikštų. P.S.S. pasikartosiu: jei po mirties nieko nebus, tai labai nusivilsiu!

Logiškai mastant, žmogus tai biologinis kompiuteris, užprogramuotas atlikti tam tikras funkcijas. O kas būna mūsų sukurtiems kompiuteriams kai jie numiršta? Mes juos tiesiog perdirbame. Tave pakas po žeme, kūną perdirbs kirminai ir augalai, suleidę šaknis. Kirminus suvartos paukščiai, žolę žolėdžiai. Va tau ir atgimimas. Ir tavo gyvenimas po mirties nesibaigs... Gali būt ramus. Iš tavęs surinks kitą biologinį kompiuterį... Galų gale dalelytė tavęs vėl džiaugsis naujausiomis technologijomis, o galbūt atras rata iš naujo.