Gudri Šiaurės Korėjos strategija: apie savo sportininkus 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse neparodė nei sekundės trukmės reportažo ir tai padaryta ne šiaip sau - kokie yra tokio keisto elgesio motyvai? ()
2018-ųjų Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės jau baigėsi. Sportininkai vyksta namo, nešini džiaugsmą arba nusivylimą širdyse. Apie vieningą Korėją pasvajoję Šiaurės Korėjos atletai taip pat jau turėtų būti savo šalyje. O kaip Šiaurės Korėjos gyventojai - ar jie galėjo pasidžiaugti savo sportininkų pasirodymu?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors Lietuva šių metų olimpinėse žaidynėse medalių ir nepelnė, palaikyti savo sportininkus buvo smagu. Įdomu stebėti ir tas sporto šakas, kuriose mūsiškių apskritai nėra. Greitis, šaltis ir ištobulinti sportininkų įgūdžiai šias žaidynes pavertė įspūdingu reginiu. Šiaurės Korėja taip pat negavo nei vieno medalio, tačiau to ir nebuvo tikimasi. Kita vertus, kai kurie sportininkai pasirodė išties puikiai. Pavyzdžiui, Ryom Tae-ok ir Kim Ju-sik pora dailiojo čiuožimo varžybose užėmė 13-ąją vietą ir visus nustebino sudėtingais techniniais elementais. Bet ar Šiaurės Korėjos gyventojai galėjo tai stebėti?
Labai paprastas atsakymas yra būtent toks, apie kokį ir pagalvojote - tikrai ne. Daugiau nei 25 milijonai Šiaurės Korėjos gyventojų nematė nei sekundės pasibaigusių žaidynių. Galbūt įtampa tarp Korėjo nuslūgo ir sustiprėjo diplomatiniai ryšiai, tačiau laisvės Šiaurės Korėjoje dėl to nepadaugėjo. Manoma, kad apie olimpines žaidynes buvo nekalbama ne todėl, kad šalis nelaimėjo nei vieno medalio, bet todėl, kad jas organizavusi Pietų Korėja taip puikiai pasirodė ir laimėjo net 17 medalių.
O kodėl valdantysis Šiaurės Korėjos elitas turėtų sutikti rodyti savo žmonėms šiuos reportažus? Kokią funkciją jie atliktų? Visas informacijos srautas Šiaurės Korėjoje yra griežtai kontroliuojamas valstybės. Net ir iš žaidynių sugrįžusios profesionalios palaikymo komandos narės negali kalbėti apie tai, ką matė. Šiaurės Korėjos išgyvenimui mitas apie valstybės pranašumą yra labai svarbus. Vos už mažiau nei 100 km nuo sienos vykusios žaidynės demonstravo ne tik sportinius pasiekimus, bet ir tai, kad Pietų Korėja yra turtinga valstybė, o ir gausios sportininkų delegacijos naudojo brangią įrangą, visi nešiojosi išmaniuosius telefonus.
Sportas Šiaurės Korėjoje yra mėgstamas. Anksčiau televizija yra rodžiusi reportažus apie Europos krepšinio čempionatą, dviračių lenktynes Dubajuje ir kitus tarptautinius renginius. Šie reportažai visuomet būdavo sumontuoti taip, kad per daug neparodytų apylinkių ir prabangių pastatų. 2010 metais Šiaurės Korėjoje taip pat gyvai buvo transliuojamos Šiaurės Korėjos ir Portugalijos futbolo rinktinių susidūrimas, kuris baigėsi rezultatu 7:0.
Visgi, visko gali būti, kad Šiaurės Korėjoje olimpinių žaidynių vaizdai pasirodys vėliau. Galbūt prieš tai norima pamatyti, kur dabar pasuks Šiaurės ir Pietų Korėjų santykiai. Olimpinės žaidynės suteikė viltį, tačiau dar liko labai daug darbo, kad šalys ir toliau artėtų taikaus sugyvenimo ir susijungimo link.