Visatoje veikia kažkokie fizikiniai procesai, apie kuriuos nieko nežinome? Astronomus neramina patikslintas Hablo parametras

Prieš darant išvadas reiktų išsiaiškit STEBĖTOJO judėjimo kreivę,greitį kryptį...

CMBR korekcija gana tiksliai pasako judejimo krypti ir greiti. 368 +/- 2 km/sec

as manau kad visatos pletimosi greitis priklauso nuo toje vietoje esanciu fotonu koncentracijos ( na gal bozonu, atmetus gravitonus), tiksliau kiek ju buvo tuo metu kai taip pavyko igreitint materija tai yra didziojo sprogimo pradzioje. Greiciausiai visata buvo ne nulinio dydzio bet gana nemazu matmenu pries pat sprogima, o dabar matuojam tik kazkokios mazos visatos dalies cefeides, kurios nebutinai atspindi visa visata, nes tiesiog kitu visatos daliu nematom del riboto sviesos greicio, o jei matytume- ten visatos pletimosi greitis butu kitoks

"Manyti" moksle neišmanant atitinkamos jo srities nėra sveikintina, bet šiuo atveju atspėjai Visatos (erdvėlaikio) plėtimosi greitis iš tiesų priklauso tiek nuo fotonų, tiek ir nuo materijos tankio konkrečiame regione, bet visatos mastu to tankio svyravimai labai jau nedideli ir neturėtų įtakoti bendro rezultato. Juolab kad mūsų epochoje didžiausias tankis yra vakuumo energijos, o ne fotonų ir materijos. Tiesa, yra ir teorija, teigianti priešingai, kad net nedideli svyravimai dėl netiesiškumo gali reikšmingai įtakoti bendrą vaizdą, kol kas nei patvirtinta, nei atmesta.

taigi pats pletimasis dar neirodytas, kad tai monolitinis reiskinys jei musu stebima galaktikos dalis pleciasi dar nieko galutinai neirodo. centra is kurio pleciasi pirma tegu randa pats pletimosi matavimas irgi netiesioginis, tik pagal sviesos greiti, kuris dar neirodyta, kad yra nekintantis. jis pastovus tik musu zinomose aplinkose, o juk net sandaros erdves pilnai nezino... pvz pasiustu sviesos spinduli i kokia gretimos zvaigzdes planeta ir ismatuotu atspindi, kada grizo. va cia jau butu tiesioginis matavimas. o tai ziurek paaiskes, kad "pagal patikslintus duomenis" traukiasi visata... vienu zodziu niekas pilnai neirodyta - tik visokios bananines interpretacijos...

Pletimasis nera astronominis reiskinys, tai yra kosmologinis reiskinys. Ir tikrai ne galaktikos daliu mastelyje. Galaktikos pletimosi praktiskai nejaucia. Pleciasi baliono principu. Puti baliona, visi atstumai tarp baliono tasku dideja. Pletimosi irodymas yra hubblo pastebetas reiskinys kad kuo toliau yra galaktikos tuo didesni ju bangos ilgiai, redshit'as. Apie kokia erdves sandara sneki? Tarp kosmologu ir siaip public media yra paplites reiskinys niekinti baliono analogija, kaip neatitinkancia realybes, bet, pletimasis vyksta butent pagal ja, prasom paneikit.