Automobilių ridos klastotojai gerokai perpykdė lenkus: siūlo tokias bausmes, kokių Lietuvoje dar negirdėjome ()
„Skelbsime karą žmonėms, kurie masiškai apgaudinėja lenkų šeimas ir dėl kurių kaltės tiek daug gyventojų žūva Lenkijos keliuose“, – pareiškė teisingumo ministro pavaduotojas Patrykas Jakis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip viceministras Lenkijos Seime pristatė įstatymą dėl bausmių automobilių ridos klastotojams.
Lenkija yra didžiausia ES naudotų automobilių importuotoja, tačiau odometrų duomenis klastojantys meistrai iki šiol čia tebėra nebaudžiami.
Gresia rimtos bausmės
Kasmet į kaimyninę šalį atgabenama daugiau nei milijonas naudotų automobilių, iš jų, Automobilių atstovų sąjungos (AAS) duomenimis, net aštuoniasdešimt procentų yra parduodami atsukus ridos rodmenis.
Tokia savivalė turėtų baigtis šių metų rudenį arba vėliausiai kitų metų pradžioje, kai įsigalios naujas įstatymas. Nuo tada už odometro duomenų klastojimą grės laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 5 metų.
Kelių inspektoriai, policininkai ir muitininkai privalės tikrinti ne tik sustabdytų vairuotojų pažymėjimus, draudimo dokumentus, bet ir ridos duomenis. Jie bus perduodami į centrinę automobilių duomenų bazę, į kurią patenka informacija iš techninės apžiūros vietų. Įdomu, kad numatoma tikrinti ne tik važiuojančių, bet ir tralais gabenamų automobilių duomenis.
Tebesukčiauja legaliai
Įsigaliojus įstatymui Lenkijoje odometrą keisti bus galima tik jam sugedus per avariją.
Apie jo keitimą techninės apžiūros centrui bus privalu pranešti per parą.
Už odometrų apžiūrą ir keitimą bus įvesti specialūs mokesčiai, o servisų darbuotojai privalės pranešti teisėsaugai apie pastebėtas manipuliacijas. Bausmės grės ne tik sumažinti ridą užsakiusiems asmenims, bet ir tai padariusiems meistrams.
AAS pirmininkas Marekas Konieczny apgailestavo, kad aštuonerius metus ankstesnės vyriausybės ignoravo prašymus įvesti tokią tvarką ir bausmes.
Jis priminė, kad Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir net kaimyninėje Čekijoje už odometrų klastojimą griežtai baudžiama. Tuo metu iš ten atvežus naudotą mašiną Lenkijos keliuose pasitikdavo dideli plakatai, siūlantys sumažinti ridą.
Remonto dirbtuvės iki šiol reklamuojasi galinčios tai padaryti už 100–300 zlotų (24–71 eurą), todėl automobilių prekeiviams tai tapo kasdienybe.
Įrodyti nebus lengva
Vis dėlto dalis ekspertų abejoja, ar naujas įstatymas pajėgs išnaikinti sukčius.
Lenkijos vairuotojų sąjungos pirmininkas Andrzejus Lukasikas teigė, kad labiausiai su jais kovoti padeda nauji techniniai išradimai, neleidžiantys mechanikams atsukti ridos.
Kadangi senuose automobiliuose tokių naujovių nėra, apgavysčių ir toliau visiškai išvengti esą gali nepavykti.
A. Lukasikas taip pat abejoja, ar teisėsaugininkai pajėgs atskirti, kada rida buvo atsukta, – ar nupirkus naudotą automobilį užsienyje, ar jau pargabenus jį į Lenkiją.
Nelengva bus ir įrodyti, kas yra kaltininkas – mašinos savininkas, kuris nors iš pardavėjų ar serviso mechanikų.
Įstatymas yra, tačiau jis kelia tik juoką
Lietuvoje jau porą metų už suklastotą automobilio ridą gresia bauda iki 19 tūkst. eurų ar net kalėjimas iki dvejų metų, tačiau tokie įspėjimai vairuotojams tik kelia juoką.
Techninės apžiūros centrų darbuotojai sako, kad vien jie per metus aptinka tūkstančius automobilių su specialiai sumažinta rida. Tačiau jie niekam neįpareigoti apie tokius suklastotus automobilius pranešti ir neturi įgaliojimų imtis jokių sankcijų.
Seime siūloma šią spragą panaikinti ir pavesti Susisiekimo ministerijai gaudyti ridos klastotojus. Techninės apžiūros centrams pamačius sumažintą ridą siūloma nepratęsti techninės apžiūros ir neleisti toliau važinėti automobiliu.
Techninės apžiūros centrai siūlo Lietuvoje taikyti Skandinavijos ir Belgijos pavyzdį – ridą įpareigoti fiksuoti automobilių servisams.
„Techninė apžiūra yra atliekama kartą per tam tikrą periodą ir tas dvejų metų laikotarpis yra gana didelis laiko tarpas, per kurį gali įvykti labai daug dalykų. O, pavyzdžiui, automobilio ratai keičiami du kartus per metus.
Tai jeigu rida būtų fiksuojama kaskart nuvažiavus į servisą pasikeisti ratų, keičiant alyvą, oro filtrą ar atliekant kitus remonto darbus, tokiu atveju klastoti ridą būtų daug sudėtingiau“, – siūlė techninių apžiūrų ekspertas, bendrovės „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Nuo 2020-ųjų Europoje įsigalios direktyva ir šalys turės sujungti savo nacionalines duomenų bazes, kad pirkėjas, pirkdamas automobilį iš bet kurios šalies, galėtų apie jį patikrinti duomenis, taip pat ir ridą.
