10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–03–19) (2)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Benbano Saulės pareke bus įrengtos 32 jėgainės. Parką planuojama užbaigti 2019 metų viduryje, ir pasieks 1650 MW galią.
interestingengineering.comtechnologijos.lt
Kaip ir moteriškose tabletėse, eksperimentinis vyriškas oraliniame kontraceptike – dimetandrolono undekanoate, DMAU – kartu veikia androgenas (vyriškas hormonas) toks, kaip testosteronas, ir progestinas, ir geriamas kartą per dieną.
Daugelis vyrų labiau norėtų tabletę gerti vieną kartą per dieną, o ne ilgai veikiančių injekcijų ar tepamų gelių.
Vyriškų kontraceptikų kūrimas užtruko, nes esamos geriamo testosterono fomos gali sukelti kepenų uždegiąmą ir iš organizmo greitai pasišalina – reikėtų per dieną gerti dvi dozes. Tuo tarpu DMAU yra undekanoato, ilgos grandinės riebiosios rūgšties, kuri sulėtina pasišalinimą
Mokslininkai tiria, kokio dydžio bombos reikėtų, norint susprogdinti asteroidą, praneša Space.com. Sukūrę mažus asteroidų atitikmenis ir apšaudę juos lazeriais, jie išsiaiškino, kad norint sunaikinti 200 metrų diametro asteroidą, turėtume detonuoti 200 kartų galingesnę bombą, nei 1945 metais Hirošimą sunaikinęs „Mažylis”. Šią savaitę rusiškame Journal of Experimental and Theoretical Physics leidime pasirodžiusiame tyrime taip pat pažymima, kad – kaip ir Armageddono scenarijuje – prieš sprogdinant bombą, reikėtų ją įkasti į asteroidą.
Jei sėdėtumėte ant besisukančios galaktikos krašto, visą ratą apsuktumėte per milijardą metų – ir nesvarbu, koks galaktikos dydis. Tyrėjai nustatė neutralaus vandenilio greitį galaktikose – nuo mažų nykštukinių iki didžiulių spiralinių ir remdamiesi šiais duomenimis, paskaičiavo, kiek laiko trunka vienas apsisukimas. Paaiškėjo, kad visų galaktikų tolimasis kraštas apsisuka per maždaug milijardą metų, nepaisant jų dydžio. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad galaktikų diskuose yra aštrūs kraštai, kuriuose daugiau senų žvaigždžių, nei tikėtasi – tai padės astronomams vėlesniuose stebėjimuose nustatyti, kur galaktika baigiasi.
Krilio vėžiagyviai gali susmulkinti mikroplastiką į dar mažesnes daleles, kas gali būti potencialiai žalinga. Tyrėjai mikroplastiko granulėmis – paplitusiu pasaulio vandenynų teršalu – maitino krilį ir tada jų kūnuose ir išmatose ieškojo dalelių. Paaiškėjo, kad krilis granules suskaidė į „nanoplastiko“ daleles, kurios buvo iki 94% mažesnės už 32 µm daleles. Mikroplastiką pavertus nanoplastiku, jį gali sunaudoti kiti mažesni jūros gyviai. Nature Communications straipsnio autoriai teigia, kad nanoplastiko fragmentai gali lengviau patekti į kitas jūros gyvūnų kūno vietas ir jas apnuodyti.