10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–03–26) ()
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sukurtas duomenų rinkimo prietaisas, skirtas dantims.
2×2 mm įtaisas sumontuotas ant plonos polimero plėvelės aptinkančios chemines medžiagas aplinkoje. Tarp dviejų auksinių kvadratinių žiedų, veikiančių kaip antena, įtaisytas jutiklis gali perduoti informaciją apie – kas kramtoma – į, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Vidinio sluoksnio aptiktos medžiagas — pavyzdžiui, druska ar etanolis — pakeičia jutiklio perduodamų bangų intensyvumo ir dažnio spektrą. Jutiklis naudoja aplinkoje jau esančius radijo signalus, energijos šaltinio jam nereikia.
Išradimas buvo bandomas alkoholiu, burnos skalavimo skysčiu, valgoma sriuba. Visai atvejais jutiklis aptiko, ką asmuo valgė, nustatydamas maisto medžiagas.
Įrenginys gali padėti sveikatos priežiūros specialistams ir klinikiniams tyrėjams aptikti maisto ir sveikatos sąryšius, o tai suteiktų galimybę kiekvienam mūsų sekti, kaip mus veikia vartojami produktai.
Atlikus vadinamosios „šešių colių mumijos“ (6 coliai = 15,24 cm) iš Čilės tyrimus, patvirtinta, kad tai yra naujagimio, turėjusio genetinę mutaciją, palaikai. Bet nepaisant kūdikiško kūno dydžio, testų rezultatai rodė, kad kaulai turėtų priklausytų 6-8 metų vaikui. Tokie stipriai neįprasti požymiai mokslininkams kėlė daug klausimų, kieno tai iš tiesų mumija.
Lazerio sukeltas plazmos efektas yra įdomus reiškinys - keli lazeriai gali taip per atstumą paveikti oro molekules, kad pasigirsta stiprus garsas. Šį garsą galima valdyti. Mokslininkai yra įsitikinę, kad taip be jokių garsiakalbių galima atkurti ir žmogaus balsą. Jungtinių Valstijų gynybos departamentas jau keletą metų domisi šiuo fenomenu ir jo pritaikymu karyboje, o dabar internete pasirodė ir veikiantis tokio ginklo modelis.
Vandenyno gelmėse gyvenančios velniažuvės dauginimasis, kaip galima tikėtis, išties neįprastas. Povandeniniu aparatu pagaliau pavyko užfiksuoti, kaip tai vyksta:
Ambicingas atstatymo projektas grąžina žuvis ir žvejus į Aralo jūrą Kazachstane. Kadaise Aralo jūra buvo vienas iš didžiausių pasaulyje gėlavandenių ežerų, kasmet tiekdavęs dešimtis tūkstančių tonų žuvų. Bet Sovietų sąjungai ežero intalkus nukreipus žemės ūkio reikmėms, jūra pasidarė sūresnė, žuvys žuvo ir žlugo žvejybos pramonė. Dabar ežeras perskirtas į dvi dalis ir užima tik dešimtadalį ankstesnio ploto. Bet gėlavandenės žuvys ima grįžti, įgyvendinus $86 milijonų kainavusį kanalų ir užtvankų projektą, kuriam finansavimą suteikė Pasaulio bankas. Žvejybos pramonė vėl pradeda klestėti, tačiau ekspertai įspėja, kad pernelyg intensyvi žvejyba gali visą atliktą darbą anuliuoti.