Sugalvotas oru varomas kosminis variklis

Tai veiks tik žemoje žemės (marso?) orbitoje, kur dar galima rasti šiek tiek oro.

tokio tipo variklis manau negales skrist istisa laika. kuo didesnis "semtuvas" - proporcingai didesnis ir pasipriesinimas skridimo rezimui. ir ideja tampa beprasmiska. bet retkartinems trajektoriju korekcijoms, kai nera reikalo kazkur nuskrist, tai tinka puikiai.

"Jonų vėjo" tai išvis gali neturėti semtuvų, užtenka ant aptakaus, arba plono korpuso išdėlioti laidininko juosteles/elektrodus. https://en.wikipedia.org/wiki/Ionocraft Tas kur straipsnyje aprašytas gali turėti semtuvą ir nemažą ir netgi reguliuojmo ploto, kai jis nereikalingas galima jį suskleisti, kaip skėtį, ar kaip dėžę supakuoti. Galima tiesiog išskleisti tinklelius/elektrodus tada kada jų reikia ir taip aplink kosminį aparatą padaryti joninį variklį, kuris veiktu palei poreikį. O Bussard-ramjet tai jis termobranduolinis turėtu daug kartų viršyti pasipriešinimą.

?

Būtent tą projektą ir turėjau galvoj, tik tingėjau googlinti. Mano manymu labai pažangus projektas, tik dėja tuo pačiu ir labai trapus. Variklius reiktu pakeisti į "ion-wind", ar bent jau dadėti papildomai ion-wind elektrodus, prie jau esamų variklių. Mano svajonė yra tokį nemažą droną padaryti (lengvesnį už orą sklandytuvą su iš dalies kietu itin lengvu rėmų) ir pakilti taip aukštai kiek tik eis. Maitinimas būtu iš saulės baterijų permatomo korpuso viduje, o variklis iš pradžių net ir nereikalingas iki 15+ km aukščio, nes jis tiesiog sklęstu aukštyn taip, kaip sklandytuvas sklendžia žemyn, o paskui galima pereiti į lektuvo rėžimą ir naudoti "ion-wind" variklius, kai statinės keliamosios jėgos pritrūks. Dar kažkaip tektu sužaisti su keliamaja jėga, pradžiai iki kelių km aukščio ir šilto oro nuo saulės užtektu. Bandysiu simuliatoriuje tokį "dirižablį" sumodeliuoti ir paskraidyti, patyrinėsiu kokios problemos atsiranda.

Kad didžiausia problema yra slėgio valdymas. JPAero dėl to ir turi du dirižablius, vienas skirtas pakilti iki tam tikro aukščio, kitas, nuo to aukščio. Todėl jei nori kad vienos pakopos dirižablis pakiltų iki labai didelio aukščio, dalį vandenilio/helio reikės išmesti pakeliui. Taip pat didelis aukštis nėra orbita. Dar turim, nemažą problemą - vietos trūkumą. Meteorologiniai balionai yra visiškai paklusnūs vėjui taigi tavo dirižablis gali atsirasti baltarusijoje arba baltijos jūroje, abiem atvejais nebus lengva atgauti.

Atgauti netik, kad nelengva, bet turbūt neįmanoma ir net neverta būtu bandyti, tas daiktas nebrangiai kainuotu palyginus, tik "know-how" brangus procesas. Sulaukus idealių sąlygų, kai vėjas silpnas, tada nenupūs belekur, galima skraidyti ratais, juk tai valdomas sklandytuvas ir lėktuvas tuo pačiu. Kritiniu atveju reikia tik išleisti dujas ir sklesti riekiama kryptim. pradžiai manau reikia pasigaminti korpusą ir pažaisti tik su karštu su oru, paskui jau su heliu ir ant galo elektronika užsiimti.

Jei kažkuo panašiu užsiimsi, pranešk, visai įdomu. Dar įdomiau būtų jei Lietuviai aplenktų JPA, ir pirmieji paleistų dirižablį į orbitą.