Buzzas Aldrinas - antrasis žmogus Mėnulyje. Jo pasakojimai apie 1969 metais įvykusį apsilankymą Žemės palydove visada buvo lydimi skeptiškų replikų, nes Aldrinas visada atvirai pasakojo, kad Mėnulyje buvo ne tik žmonės. Dabar skelbiama, kad šie pasakojimai sėkmingai įveikė ir „melo detektoriaus“ testą. Ką tai galėtų reikšti?

Buzzas Aldrinas iš karto po sėkmingos misijos pareiškė, kad Mėnulyje žmonės buvo ne vieni. Jis atvirai dėstė, kad Mėnulyje matė ir tikrų tikriausią NSO, kuris buvo taip arti, kad buvo galima įžiūrėti ir jo formą. Astronautas pasakojo, kad dar pakeliui į Mėnulį jis matė L raidės formos erdvėlaivį. Būtent erdvėlaivį, o ne šiaip kokį nors pasiklydusį uolos gabalą - Aldrinas iki šiol yra įsitikinęs, kad tai buvo nežemiškos gyvybės formos, kurios norėjo iš arti stebėti žmonių išsilaipinimą Mėnulyje.

Kas dabar patikrins šiuos pasakojimus? Nesunku suvokti, kodėl daugelis žmonių Aldrino atžvilgiu yra tokie skeptiški. Juk kelionė buvo ilga ir sunki, psichologinis spaudimas buvo milžiniškas, todėl kas gali žinoti, ar Aldrinas tiesiog nemeluoja. Juk tai būtų puiki istorija - jis ne tik tapo vienu iš pirmųjų apsilankiusių Mėnulyje, bet ir žmogumi, kuris savo akimis matė iš kitos planetos atkeliavusį erdvėlaivį. Tačiau šiandien mes turime technologijas, kurios gali tai išsiaiškinti.

Daugelis žmonių žino, kaip veikia poligrafas. Jis fiksuoja kai kuriuos žmogaus fiziologinius rodiklius, kurie gali atskleisti emocinę būklę. Žmonės labai sunkiai kontroliuoja savo emocijas, o melo detektoriai yra tokie tikslūs, kad pastebi ir mažus pakitimus. Kitaip tariant, poligrafą apgauti yra įmanoma, tačiau pakankamai sunku, nes melas daro įtaką jūsų emocijoms - žmonės bijo būti pagauti. Tačiau šiais laikais nebūtina žmogaus apkarstyti įvairiais jutikliais ir laidais. Ohajuje įsikūrusi „BioAcoustic Biology“ laboratorija turi technologijas, leidžiančias emocinės būklės pokyčius registruoti tiesiai iš kalbos įrašų.

„BioAcoustic Biology“ ekspertai atliko Aldrino pasakojimo apie NSO analizę ir patvirtina, kad astronautas nemelavo. Nors jis pats negali paaiškinti, ką matė, jis tikriausiai matė tą L formos objektą. Tai tikriausiai duos papildomos energijos sąmokslo teorijų kūrėjams.

Edgaras Mitchellas, „Apollo 14“ įgulos narys, anksčiau teigė, kad pakeliui į Mėnulį jis matė ne vieną NSO. Gordonas Cooperis, pirmasis JAV astronautas miegojęs kosmose, pasakojo, kad vienos iš savo misijų metu jis net norėjo pasivyti keistų objektų spiečių. Alsa Wordenas, „Apollo 15“ misijos narys, taip pat teigė, kad matė nežemiškos gyvybės pėdsakų ir netgi buvo įsitikinęs, kad visi žmonės yra ateiviai, kadaise atkeliavę iš kitų planetų. „BioAcoustic Biology“ gali patvirtinti, kad visi šie astronautai yra įsitikinę savo tiesa - jų pasakojimų įrašuose nematyti melo pėdsakų.

Tačiau tai nėra įrodymas, kad ateiviai mus stebi. Neaišku, kas buvo tie matomi objektai ir kokią įtaką žmogaus psichikai padaro tokios kelionės. Gali būti, kad dalis šių prisiminimų astronautų galvose gimė jau po garsiųjų misijų. Kita vertus, mokslininkai teigia, kad „BioAcoustic Biology“ technologijos, kurios yra laikomos paslaptyje, yra tokios pažangios, kad gali varžytis ir su geriausiais poligrafais.

Komentarai (25)