Tik dabar aiškėja, kokią kainą sumokėjo žmonija, kad sunaikino raupus, tuberkuliozę ar MRSA infekciją: laikas gelbėti kolonistus (2)
Žmogaus kūne žmogiškos ląstelės sudaro tik 43 proc., likusi dalis – mikroskopinio dydžio kolonistai. Geriau suprantant slaptąją kūno pusę – mūsų mikrobiomą – sparčiai kinta požiūris į įvairias ligas – pradedant alergija, baigiant Parkinsono liga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar netgi keliami klausimai, ką reiškia būti žmogumi, ir kuriami nauji, inovatyvūs gydymo metodai, rašo BBC.
„Jie būtini sveikatai, – sako Maxo Plancko instituto mikrobiomo mokslo skyriaus direktorė, profesorė Ruth Ley. – Jūsų kūnas nėra vien tik jūs.“
Kad ir kaip stropiai praustumėtės, beveik kiekvieną kūno dalelę dengia mikroskopiniai padarai. Tai bakterijos, virusai, grybeliai ir archėjos (iš pradžių klaidingai priskirtos bakterijoms). Didžiausia šių mikroskopinių gyvybių koncentracija – tamsiose žarnyno gelmėse, kur nėra deguonies.
Kalifornijos universiteto San Diege profesorius Robas Knightas sakė BBC: „Esate daugiau mikrobas nei žmogus.“
Žmogaus genomą (genetinių instrukcijų žmogui visumą) sudaro apie 20 000 instrukcijų, vadinamų genais. O sudėjus visus mūsų mikrobiomo genus, gautume nuo dviejų iki 20 mln. mikrobų genų.
„Mano nuomone, žmonėmis mus daro mūsų pačių DNR derinys, plius mūsų žarnyno mikrobų DNR“, – teigė mikrobiologas, profesorius Sarkisas Mazmanianas iš Kalifornijos technologijų instituto.
Būtų naivu manyti, kad nešiojame šitokią mikrobų įvairovę, o ji nesąveikauja ar nedaro įtakos mūsų organizmui.
Mokslas sparčiai pateikia vis daugiau įrodymų, kad mikrobiomas svarbus virškinimui, reguliuoja imuninę sistemą, saugo nuo ligų ir gamina gyvybiškai svarbius vitaminus.
Profesorius R. Knightas teigė: „Randame būdų, kaip šios mažytės būtybės iki šiol nenumanytais būdais visiškai keičia mūsų sveikatą.“
Antibiotikai ir skiepai buvo ginklai prieš pavojingas ligas – raupus, tuberkuliozę ar MRSA infekciją. Taip buvo išgelbėta daug žmonių gyvybių. Tačiau dalis tyrėjų nerimauja, kad išpuoliai prieš blogiukus padarė didžiulę žalą mūsų gerosioms bakterijoms.
Profesorė R. Ley teigė: „Per pastaruosius 50 metų nudirbome didžiulį darbą, slopindami infekcines ligas, tačiau grėsmingai ir stipriai padaugėjo autoimuninių ligų ir alergijų.“ Anot profesorės, kova su patogenais atrodė sėkminga, tačiau dabar tenka susidurti su visiškai naujomis ligomis.
Mikrobiomas taip pat siejamas su uždegiminėmis žarnų ligomis, Parkinsono liga, netgi su depresija ir autizmu. Dar vienas pavyzdys – nutukimas. Be abejo, čia turi įtakos paveldimumas, gyvenimo būdas, bet kaip gi žarnyno bakterijos?
Gausiai valgomi mėsainiai ir šokoladas didina nutukimo riziką, taip pat turi įtakos mikrobams, besidauginantiems virškinamajame trakte. Profesorius R. Knightas atliko eksperimentų su pelėmis, kurios išvydo pasaulį be galo sterilioje aplinkoje ir gyveno absoliučiai be mikrobų.
„Mes pademonstravome, kad paėmus plonų ir nutukusių žmonių fekalijų ir transplantavus jų bakterijų pelėms, pelės tapdavo plonesnės arba riebesnės, priklausomai nuo gauto mikrobiomo“, – sakė jis.
Implantavus riebioms pelėms plonų žmonių bakterijų, sumažėjo pelių svoris.
Tyrėjai deda daug vilčių, kad mikrobai gali tapti nauja gydymo forma. Tai vadinama „mikrobai – kaip vaistai“ (angl. „bugs as drugs“).
Mikrobų medicina yra dar ankstyvoje stadijoje, ir vis tik dalis tyrėjų mano, kad mūsų mikrobiomo stebėjimas greitai taps įprastu dalyku ir suteiks daugybę vertingos informacijos apie mūsų sveikatą.