Laivyba ne vieną šimtmetį buvo viena iš svarbiausių keliavimo, karybos ir ekonomikos priemonių. Per tokį ilgą laiką nutiko ne vienas pasaulio istorijai svarbus įvykis, kuriame vienaip ar kitaip figūravo koks nors laivas. Sąrašas kiekvieno žmogaus asmenine nuomone gali skirtis. Jis yra sudarytas pagal autoriaus požiūrį į paliktus unikalius pėdsakus, siejančiu laivą ir tai ką visi žinome.

8 vieta „HMS Dreadnought“ (1906 m.)

Dreadnoughto pavadinimas Britanijoje nebuvo jokia naujovė, nuo pat 16 amžiaus, plaukiojo ne vienas Karališkojo laivyno laivas pavadintas šiuo vardu. Vis tik 1906 metais pastatytasis paliko ryškų spaudą karybos ir laivybos istorijoje bei padarė vieną dalyką, kurio kol kas nepavyko pakartoti jokiam kitam laivui.

XX amžiaus Didžioji Britanija buvo galinga imperija valdžiusi kone pusę pasaulio. Kaip nedidelei salų valstybei, jos pirmutinė galia buvo laivynas. Stiprus laivynas leido greitai perkelti dalinius į reikiamus karštuosius taškus. Taip pat galėjo padėti vykdyti jūrinę blokadą, atkirsdami šalis nuo reikalingų išteklių.

Turėdami didžiausią to meto ekonomiką bei pirmaudami mokslo tyrinėjimuose, britai nusprendė sukurti to meto superlaivą, jame įgyvendindami daugelį iki tol negirdėtų pakeitimų. Vienas žinomiausių — itin stori metaliniai šarvai saugantys laivą nuo torpedų ir stambaus kalibro ginklų paliekamų pažeidimų. Tačiau tikroji revoliucija buvo kitur.

Senesnio tipo kreiseriai buvo tartum modernūs buriniai laivai. Tik be burių ir geležiniu korpusu. Visa artilerija buvo montuojama antrinėje vietoje, netoli laivo borto. Stambėjant patrankų kalibrams radosi vis didesnė problema, nes po kiekvieno galingo šūvio, laivas dėl šūvio atatrankos krypdavo į šoną. Taip neretai galingiausios ginkluotės šaudymo spartą ėmė riboti ne trunkantis užtaisymo laikas, o būtent laikas iki kada laivas vėl taps stabilus. Antraip jis tiesiog apvirstu. „HMS Dreadnought“ tapo pirmuoju, kuriame buvo įrengta pagrindinė baterija. Didieji 305 mm pabūklai buvo montuojami laivo viduryje su lygiuote į laivapriekį. Šūvis iš jų daugiau nebevertė ant šono. Leido stambinti artilerinius kalibrus.

Tokia išdėstymo kompozicija sukūrė visiem atpažįstamus kreiserius. Tokia ginkluotės taškų išdėstymo forma išliko iki šių dienų, tik šiandien vietoje didžiųjų sudvigubintų ar sutrigubintų pabūklų išvystame raketų paleidimo įrenginius.

Kitas svarbus technologinis proveržis buvo laive įdiegtos garo turbinos. Senesnio tipo garo varikliai kažkiek priminė vidaus degimo variklius, nes turėjo tris degimo kameras, per kurias suspaudžiamas garas vertė kilnotis didelius cilindrus.

Turbina tuo tarpu buvo didelis metalinis diskas, propeleris, kurį suko besiverždamas garas. O garo įsukta turbina jau tiekė judesį reikalingą sukti varančiuosius propelerius. Taip Drednoughtas tapo pirmuoju kariniu laivu varomu dviejų garo turbinų, leidusios šiam sunkiam laivui pasiekti iki 39 km/h greitį. Kitas šalutinis efektas — laivas tapo kur kas tylesnis.

Nors pagal projektą buvo pastatytas vos vienas šios klasės laivas, jo įtaka pasaulio laivybai buvo tokia didelė, kad visos to meto šalys ėmė masiškai kopijuoti įdiegtus sprendimus. Viso pasaulio karinė laivyba buvo pradėta skirstyti į prieš/po drednautinius laivus.

Ironiška, kad šis, kitus laivus turėjęs gąsdinti jūrų monstras turi tik vieną sėkmingą įrašą: Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. kovo 18 d., jis taranavo ir nuskandino vokiečių povandeninį laivą „SM U-29“.

Tai vienintelis pasaulio istorijoje patvirtintas įvykis, kai laivas tokiu būdu sunaikina jį medžiojusią techniką, tačiau pasakojimai apie tai dar ilgą laiką sklido iš lūpų į lūpas. 

Nors laivas tokiu manevru susikūrė didingą reputaciją, tačiau viso didžiojo karo metu „HMS Dreadnought“ niekada nebuvo išplaukęs toliau nuo Britanijos krantų. Vėliau atsargoje prabuvo iki 1919 metų. Dar po dviejų metų išardytas parduodant kaip metalo laužą. Bet net tada teko nusileisti ir mažinti jo kainą iki supirkėjų norimos sumos.

Sąrašą sudarė Arnas Mulokas, laukite tęsinio

Komentarai (0)