10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–04–30) ()
1: Didžiausias 3D žvaigždėlapis;2: NASA – be Mėnulio tyrimų;3: Makroskopinis kvantinis susietumas;4: Dirbtinio intelekto dispečeriai;5: Vaikų aukojimas Peru;6: Ledynas – kamštis;7: Paslaptingoji DNR forma;8: 44 depresijos genai;9: Elektra iš šilumos nuostolių;10:Visamatantis kvantinis radaras;
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos kosmoso agentūros palydovas Gaia skrieja apie Žemę už 1,5 mln. kilometrų ir kasdien stebėdamas miljonus žvaigždžių, kuria mūsų galaktikos trimatį žemėlapį. Balandžio 25 buvo paskelbta antroji surinktų duomenų porcija.
Naujieji duomenys gausesni, nei pirmą kartą (2016 metais buvo paskelbti 1,1 mlrd. žvaigždžių šviesis ir padėtis danguje), nes stebėjimas truko 22 mėnesius. Jame aprašyta daugiau žvaigždžių, o kai kurių iš jų ir spalva, temperatūra bei spindulys.
www.newscientist.comtechnologijos.lt
Nepaisydama spaudimo grįžti į Mėnulį, NASA atšaukė Mėnulio išteklių tyrimo misiją. Išteklių žvalgymo misija būtų pasiuntusi mėnuleigį į palydovo ašigalių regionus, kur jis būtų tyręs vandens ir kitų medžiagų išteklius ant paviršiaus ir giliau. Misija buvo rengiama jau ketverius metus. Resource Prospector misiją sudarė nusileidimo aparatas ir Saulės energija varomas mėnuleigis su gręžimo įranga.
Mėnulio išteklių tyrimai itin svarbūs – Mėnulio ledas galėtų būti tirpdomas ir skaidomas į deguonį bei vandenilį, kas suteiktų vietinį vandens šaltinį, deguonį ir vandenilį raketoms. Taip būtų smarkiai sumažinta ne tik kolonijos priklausomybė, bet ir raketų paleidimo kaštai.
Paslaptingąjį kvantinės mechanikos reiškinį – susietumą – pavyko pademonstruoti su beveik makroskopiniais objektais: dvi vibruojančios membranos, kurių skersmuo – žmogaus plauko storio, gali parodyti vaiduokliškąjį veikimą per atstumą, kuris neramino Albertą Einšteiną.
Nature publikuotame darbe, prof. Mika Sillanpä ä iš Aalto universiteto Suomijoje parodė, kad gali būti sukurtas ir aptiktas masyvių objektų susietumas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad jau įmanoma kontroliuoti didelius mechaninius objektus, kuriuose gali būti sukurtos ir stabilizuotos egzotiškos kvantinės būsenos. Šis pasiekimas ne tik atveria duris naujoviškoms kvantinėms technologijoms ir jutikliams, bet ir atlikti fundamentaliosios fizikos eksperimentus, pavyzdžiui, gravitacijos ir kvantinės mechanikos prastai suprantamą sąveiką.
Ši programinė įranga padeda greitosios pagalbos dipečeriams užduoti tinkamus klausimus ir imtis priemonių.
Šią vasarą Europ[oje bus bandoma dirbtinio intelekto programinė įranga, padedanti dispečeriams aptikti širdies sustojimą. Startuolio iš Danijos, Corti, sukurta programinė įranga turėtų padėti atpažinti ne ligoninėje įvykstančius (namuose, viešoje vietoje, etc) širdies sustojimus greičiau ir tiksliau, nei žmonės.
Nuo sustojimo diagnozavimo spartos labiausiai priklauso išgyvenamumas – kiekviena minutė be gydymo sumažina paciento galimybę išgyventi 7-10 procentais. Corti sistema klauso skubios pagalbos skambučius ir naudodama algoritmus, nustato tiek žodinius, tiek ir neverbalinius bendravimo su pacientu bruožus – skambinančiojo balso toną ir ar jie kvėpuoja. Sistema nurodo dispečeriams užduoti tinkamus klausimus ir padeda priimti sprendimą suųti greitosios pagalbos automobilį ar instruktuoti šalia esantį žmogų pradėti gaivinimą.
Seniau nei prieš 550 metų, per vieną iš didžiausių žmonių aukojimų, Peru buvo nužudyta apie 140 vaikų ir 200 lamų. Aukojimo priežastis tebėra nežinoma
Palaidotų vaikų krūtinės buvo prapjautos, o bent jau kai kurių širdys – išimtos.
Daugelio vaikų veidai buvo ištepti raudinu pigmentu. Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, ar jie mirė, kai buvo atvertos jų krūtinės ar jie buvo mirę jau anksčiau.
Šis masinis vaikų aukojimas, panašu, įvyko anksčiau, nei užkariavo inkai (~1470 m. e. metus). Jei aukojimas nesusijęs su šiuo užgrobimu, gali būti, kad Chimú taip norėjo palengvinti El Niño sukeltas orų permainas.
Kai kurie žmonės Peruir Bolivijoje iki šiol išima paaukotų lamų širdis.
Siekdama išsiaiškinti jūros lygio kilimo situacijos rimtumą, didelė tarptautinė mokslininkų komanda rengiasi atlikti nuodugnų vienos iš svarbiausių jūros lygio kilimo priežasčių – Thwaites ledyno – tyrimą.
Daugiau nei 100 mokslininkų pradės tirti Vakarų Antarktidoje esantį ledyną. Thwaites yra vienas iš nedidelės grupės ledynų, sulaikančių gigantiškas Vakarų Antarktidos ledo skydo mases. Thwaites, kaip jo giminaičių tirpsmas pastaruoju metu paspartėjo
Iš Thwaites į vandenyną slenkantis ledas atsakingas už ~4 procentus pastaraisiais metai pakilusio jūros lygio – indėlis nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio padvigubėjo. Atmosferos administracija paneša, kad pasaulinio mastu jūros lygis nuo 1993-ųjų vidurkio pakilo ~6,6 centimetrais ir tebekyla maždaug 32 milimetrų per metus sparta. Mokslininkai tikisi, kad Thwaites tyrimas padės išsiaiškinti, kiek situacija dar pablogės.
Tokie ledynai kaip Thwaites itin svarbūs jūros lygio kilimui dėl paprastos priežasties: jie yra didžiulės sausumos ledo masės, sulaikančios dar didesnes mases nuo slinkimo į jūrą.