10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–04–30) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Siekdama išsiaiškinti jūros lygio kilimo situacijos rimtumą, didelė tarptautinė mokslininkų komanda rengiasi atlikti nuodugnų vienos iš svarbiausių jūros lygio kilimo priežasčių – Thwaites ledyno – tyrimą.
Daugiau nei 100 mokslininkų pradės tirti Vakarų Antarktidoje esantį ledyną. Thwaites yra vienas iš nedidelės grupės ledynų, sulaikančių gigantiškas Vakarų Antarktidos ledo skydo mases. Thwaites, kaip jo giminaičių tirpsmas pastaruoju metu paspartėjo
Iš Thwaites į vandenyną slenkantis ledas atsakingas už ~4 procentus pastaraisiais metai pakilusio jūros lygio – indėlis nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio padvigubėjo. Atmosferos administracija paneša, kad pasaulinio mastu jūros lygis nuo 1993-ųjų vidurkio pakilo ~6,6 centimetrais ir tebekyla maždaug 32 milimetrų per metus sparta. Mokslininkai tikisi, kad Thwaites tyrimas padės išsiaiškinti, kiek situacija dar pablogės.
Tokie ledynai kaip Thwaites itin svarbūs jūros lygio kilimui dėl paprastos priežasties: jie yra didžiulės sausumos ledo masės, sulaikančios dar didesnes mases nuo slinkimo į jūrą.
Kai galvojame apie DNR, dažniausiai įsivaizduojame garsiąją dvigubą spiralę – kopėčias primenančią struktūrą, elegantiškai susisukusią kaip kamščiatraukis. Bet DNR ne visada būna tokios formos. Vienos žmonių DNR formos, o būtent – keturių gijų mazgo – egzistavimas, tarp mokslininkų ne vienerius metus vertintas kontroversiškai. Kadangi vadinamasis i-motyvui tinka rūgšti aplinka (tokias sąlygas mokslininkai gali sukurti laboratorijoje, bet ne natūraliai organizme), daug mokslininkų manė, kad jis žmogaus ląstelėje egzistuoti negalėtų.
Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad ši neįprasta DNR forma gali egzistuoti gyvame žmoguje.
Žurnale Nature Chemistry publikuotame straipsnyje pateikiami pirmi tiesioginiai įrodymai, kad tokia DNR forma išties egzistuoja ir gali būti svarbi mūsų genų reguliavimui.
Mokslininkams pavyko atrasti dešimtis genų siejamų su depresijos rizika – tai pabrėžia ligos sudėtingumą ir paaiškina, kodėl antidepresantų terapija vienus žmones veikia gerai, o kitų – ne.
Iš atrastų 44 genų variantų 30 anksčiau nebuvo identifikuoti. Tikimasi, kad šis atradimas leis sukurti naujas, įvairias gydymo terapijas nuo ligos, kuri PSO duomenimis, kamuojančios penkiolika procentų suaugusiųjų. Dabartiniai gydymo metodai – kur naudojami antidepresantai ir psichoterapija – teigiamai veikia vos apie pusę pacientų.
Naujoji nanometrų storio juostelės sistema gali būti idealus energijos krizės sprendimas.
Gerai žinome, kad šiluma yra energijos forma, tačiau dažnai šiluminė energija kenkia, o ne padeda – pavyzdžiui, elektronikoje. Didžioji dalis elektronikos iššvaistomos šiluminės energijos yra mažesnės, nei 100 laipsnių temperatūros. Sistema, kuri šią šilumą panaudotų, būtų labai naudinga.
Kalifornijos universiteto Berklyje inžinieriai gerokai pasistūmėjo, sukurdami plonos juostelės sistemą, kurioje, naudojant piroelektrinę energijos konversiją, iš šilumos atliekų galima kurti naudinga energija. Taip žemesnė nei 100 Celsijaus laipsnių temperatūra paverčiama elektra, nenaudojant jokių judančių dalių.
Waterloo unversiteto tyrėjai kuria naują technologiją, kuri žada padėti radarų operatoriams prasiskverbti per foninį triukšmą ir neprilygstamu tikslumu išskirti objektus — taip pat ir „nematomus“ lėktuvus ir raketas.
Atmosferos geomagnetinės audros ir Saulės žybsniai kliudo radarams efektyviai aptikti objektus. Vietoje įprastinių radarų naudojant kvantinius, tikimasi ne tik sumažinti triukšmus, bet ir aptikti objektus, kurie buvo sukurti, kad būtų nepastebimi.
„Nematomų“ lėktuvų formos ir paviršiaus danga sugeria ir išsklaido radijo bangas – tradiciniai radarai jų nemato. Be to, jie dirbtinai sukeliamu elektroniniu triukšmu apakina jutiklius. Naudojant kvantinį radarą, bent jau teoriškai, lėktuvai ne tik bus aptinkami, bet ir nežinos apie tai.
Kvantiniuose radaruose naudojama kvantinio apšvietimo technologija. Čia panaudojamas kvantinio susietumo principas, kai susiejami du fotonai. Vienas fotonas pasiunčiamas į tolimą objektą, o kitas poros narys sulaikomas. Tikrinant, ar grįžtančio signalo fotonai buvo susieti, galima atmesti triukšmingos aplinkos fotonus. Taip smarkiai pagerinamas radaro signalo santykis triukšmo atžvilgiu.
Belieka sukurti spartų susietų fotonų šaltinį – tuo ir užsiima Waterloo universiteto tyrėjų komanda, kuriai Kanados vyriausybė per Nacionalinio saugumo departamento mokslo ir technologijos programą skyrė $2,7 mln.