Astronomai Saulės sistemoje aptiko unikalų objektą ()
Mokslininkai aptiko asteroidą, susidariusį Saulės sistemos formavimosi pradžioje kažkur arčiau centrinio šviesulio ir galiausiai nuklydusį už milijardų kilometrų, toli už Neptūno orbitos, pranešė astronomai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis įdomus kosminis vienišius yra pirmasis anglies turtingas asteroidas, aptiktas Kuiperio juosta vadinamoje srityje, kurioje skrieja daug iš ledo sudarytų objektų, sakoma žurnale „The Astrophysical Journal Letters“ paskelbtame straipsnyje.
Iš šio dangaus kūno sudėties galima spręsti, kad jis veikiausiai susiformavo Saulės sistemos vidinėje srityje, galbūt tarp Marso ir Jupiterio orbitų esančioje asteroidų juostoje, o vėliau nuskriejo į pakraštį, nurodė tyrėjai.
Tokiu atveju asteroidas yra „pirmykštės Saulės sistemos reliktas“, pridūrė jie.
Saulės sistemos ankstyvosios raidos teoriniai modeliai prognozuoja, kad besiformuojančios dujų milžinių gravitacija galėjo išsviesti daug smulkesnių uolinių dangaus kūnų smarkiai nuo centrinio šviesulio nutolusias orbitas.
Taigi, Kuiperio juostoje turėtų būti šiek tiek uolinių objektų, tarp jų galbūt ir anglies turtingų asteroidų.
Naujieji stebėjimai, atlikti Čilėje veikiančios Europos pietų observatorijos (ESO) teleskopais, pateikia „tvirtą palaikymą šiems mūsų Saulės sistemos neramios jaunystės teoriniams modeliams“, sakoma institucijos pranešime.
Asteroidas buvo pastebėtas, nes jo atspindima šviesa skiriasi nuo kitų Kuiperio juostos objektų, sudarytų daugiausiai iš ledo.
„Jis atrodė pakankamai keistai, kad pasižiūrėtume įdėmiau“, – sakė studijos pagrindinis autorius Tomas Seccullas, dirbantis Belfaste esančiame Karalienės universitete.
Kita vertus, šį objektą tyrinėti labai sunku.
300 km pločio kosminė uola 2004 EW95 skrieja už 4 mlrd. kilometrų nuo Žemės ir yra tamsi.
„Tai panašu į bandymą stebėti didžiulį anglių kalną visiškai juodo nakties dangaus fone“, – sakė studijos bendraautorius Thomas Puzia iš Čilėje įsikūrusio Pontifiko katalikiškojo universiteto.
„Turėjome naudoti gana pažangius duomenų apdorojimo metodus, kad gautume kiek įmanoma daugiau informacijos“, – pabrėžė T.Seccullas.
