Kas nutiktų, jei į indą su gyvsidabriu įmestume 50 kilogramų sveriantį priekalą? (Video)  (3)

Kas nutiktų, jei į didelį indą su vandeniu įmestume 50 kilogramų priekalą? Savaimę aišku, vandens purslai lėktų į visas puses, o priekalas be jokių problemų pasiektų indo dugną. O kas nutiktų jei tą patį padarytume gyvsidabryje? Kaip dar kartą vaizdžiai parodė vienas eksperimentas, priekalas plūduriuotų, bet kodėl?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Plūduriavimas iš tiesų nėra toks jau sudėtingas fenomenas. Svarbiausia atsiminti, kad svoris medžiagos plūdrumui neturi didelės įtakos. Kitaip tariant, 50 kg priekalas plūduriuos taip pat sėkmingai kaip ir 100, 1000 ar 10 000 kg priekalai. Aišku, svarbu, kad būtų pakankamai gyvsidabrio išlaikyti tokius didelius objektus. Tačiau esmė ta, kad plienas visada plūduriuos ant gyvsidabrio, kad ir koks sunkus jis būtų.

Kalbant apie plūduriavimą, tankis yra svarbesnis nei svoris. Didesniu tankiu pasižyminčios medžiagos skęsta, , o mažesnius - plūduriuoja. Pavyzdžiui, pušies medienos tankis yra maždaug 0,65 gramai kubiniame centimetre. Kambario temperatūros vandens - 0,998 g/cm3. Tai reiškia, kad pušies mediena lengvai plūduriuoja vandenyje. Iš tiesų pasaulyje egzistuoja tik kelios medžių rūšys, kurių mediena skęsta vandenyje.

Plieno tankis siekia 8 g/cm3, todėl jis vandenyje iš karto nugrimzta gilyn. Maždaug tokiu tankiu pasižymi ir kokybiški priekalai. Tuo tarpu gyvsidabrio tankis siekia 13.5 g/cm3, todėl priekalas be vargo plūduriuoja. Atkreipkite dėmesį, kad skirtumas tarp pušies ir vandens tankių yra gerokai mažesnis nei tarp plieno ir gyvsidabrio. Tai reiškia, kad priekalas gyvsidabryje plūduriuoja lengviau nei mediena vandenyje - nustumti jį link dugno yra labai sunku.

Gyvsidabris pasižymi tokiu dideliu tankiu, kad jame plūduriuotų daugelis mus supančių daiktų. Tačiau yra elementų, kurie gyvsidabryje paskęstų. Pavyzdžiui, Volframas, kurio tankis siekia 19.3 g/cm3, be jokių kliūčių nugrimztų į gyvsidabrio indo dugną. Tai ir svarbiausia suvokti - svoris nėra toks svarbus. 50 gramų volframo nuskęstų ten, kur plūduriuoja 50 kg priekalas.

Kaip atrodo gyvsidabryje plūduriuojantis priekalas galite pamatyti čia:

Populiaraus „Youtube“ kanalo kūrėjas Cody don Reeder turi daug patirties eksperimentuojant su gyvsidabriu ir su juo elgiasi pakankamai atsargiai. Tikimės, kad jūs žinote, kad gyvsidabris gali būti labai nuodingas, ir panašių eksperimentų nebandysite atkartoti (net jei sugebėtumėte gauti tokį didžiulį kiekį šio skysto metalo). Įdomu ir tai, kad gyvsidabryje panardintas priekalas skamba visiškai kitaip - gyvsidabris slopina priekalo vibraciją, todėl plaktuko smūgiai kelia kur kas duslesnį garsą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(69)
(8)
(61)

Komentarai (3)