Naujas modelis iš esmės keičia prognozes apie Saulės sistemos devintąją planetą: viskas gali būti visiškai kitaip, nei spėta iki šiol ()
Daugiau nei dvejus metus vis kalbama apie Saulės sistemos pakraščiuose galimai egzistuojančią didelę planetą. Jos egzistavimo įrodymas yra keistos įvairių mažų Kuiperio žiedo, esančio už Neptūno, objektų orbitos, kurių paaiškinti kitais žinomais mechanizmais, nei masyvios planetos gravitacijos sukeliamos perturbacijos, neišeina.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet vis dėlto alternatyvių paaiškinimų kartais pasiūloma – štai ir prieš dvi savaites pristatyti skaitmeniniai modeliai, rodantys, kaip laikui bėgant gali kisti įvairių Kuiperio žiedo objektų orbitos.
Pasirodo, vien skirtingo dydžio objektų tarpusavio gravitacinės sąveikos pakanka paaiškinti ir keistas asteroidų orbitas, ir keistą nykštukinės planetos Sednos orbitą.
Sedna keista yra tuo, kad jos orbita driekiasi labai toli už Neptūno, bet yra labai ištęsta. Įprastai objektai, turintys labai ištęstas orbitas, yra „išsviesti“ planetų gravitacijos, bet tada jie turėtų priartėti labai arti išsviedusios planetos, šiuo atveju Neptūno. O neišsviesti objektai turėtų turėti gerokai labiau apskritimines orbitas.
Skaitmeniniai modeliai parodė, kad ilgalaikės sąveikos tarp Sednos ir gerokai mažesnių asteroidų orbitų galėjo pastumti Sedną tolyn nuo ją išsviedusio Neptūno, o pačius asteroidus išlaikyti susigrupavusius net ir be masyvesnės planetos poveikio. Taigi masyvi planeta nėra būtina, norint paaiškinti keistas asteroidų orbitas ar Sednos „atitrūkimą“ nuo likusių planetų.
Tyrimo rezultatai pristatyti JAV astronomų sąjungos susitikime.
