Kuo ypatinga žmogaus delnų ir pirštų oda? ()
Žmogaus delnų oda yra ypatinga - ji yra išvagota mažais grioveliais. Kada jie susidaro? Koks mokslas juos tiria? Kada Lietuvos Policija ėmė kaupti pirštų antspaudus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmogaus pirštų ir delnų odos paviršius pasižymi ypatingomis savybėmis. Jos raukšlių ir vagelių raštai – individualūs, nerasime dviejų vienodų pirštų. Laikui bėgant, šie raštai nesikeičia. Manoma, kad toks odos paviršius susiformuoja septintąją neštumo savaitę ir toks pat išlieka visą gyvenimą.
Papiliarinių linijų raštai atsikuria net ir pažeidus paviršinį odos sluoksnį. Būtent dėl šių unikalių savybių žmogų nesunku identifikuoti pagal jo pirštų atspaudus ir delnų pėdsakus. Mokslas, tiriantis žmogaus pirštų ir delnų odos paviršiaus struktūrą, vadinamas daktiloskopija.
Beje, vis dėlto ne visi žmonės turi pirštų atspaudus. Adermatoglifija – tai retas genetinis sutrikimas, kai žmogaus delnai, pirštai ir padai neturi odos raštų.
Lietuvos policija pirštų atspaudus pradėjo kaupti 1922 m. ir iki šiol naudojasi daktiloskopijos galimybėmis, nors atsirado ir naujų, tobulesnių identifikavimo būdų, pavyzdžiui, DNR daktiloskopija.
Nuo 2009 m. į Lietuvos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę elektroniniu būdu įrašomas ne tik piliečio veido atvaizdas, bet ir pirštų atspaudai.
