Marsas - milijonais metų senesnė planeta net už Žemę ()
Žemės pluta susiformavo praėjus maždaug 120 milijonų metų po Saulės įsižiebimo. O štai Marso pluta susiformavo anksčiau – 20 milijonų metų po termobranduolinių reakcijų Saulėje pradžios, arba prieš 4,547 milijardo metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks atradimas padarytas nuodugniai ištyrus uolienų mėginius, paimtus iš Marso meteorito, atrasto Žemėje 2011 metais.
Cheminio elemento hafnio izotopų gausų santykis parodė, kad šie meteoritai buvo suformuoti iš tokios labai senos plutos. Vėliau pluta buvo perdirbta įvairių smūgių metu – kitos struktūros meteorite yra maždaug 4,4 milijardų metų amžiaus.
Šis atradimas padidina tikimybę, kad Marse galėjo egzistuoti gyvybė – jai atsirasti reikalingas kietas paviršius, taigi Marse gyvybei tinkamos sąlygos egzistavo gal net 100 milijonų metų ilgiau, nei manyta iki šiol.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.
Kitas, irgi su Marso gyvybe, susijęs atradimas padarytas tyrinėjant senovinius tėkmių kanalus Marso paviršiuje. Šiuos kanalus galėjo suformuoti lietaus sukurtos upės, tirpstantys ledynai arba iš po paviršiaus besisunkiantis vanduo.
Žemėje kiekvienas iš šių procesų sukuria kanalus, kurių šakojimosi kampai yra skirtingi: lietaus sukurtų upių kanalai šakojasi mažesniu kampu, nei besisunkiančio iš po paviršiaus vandens.
Išanalizavus kanalų geometriją Marse paaiškėjo, kad juos greičiausiai sukūrė lietaus sukeltos srovės. Tai reiškia, kad ankstyvasis Marsas turėjo vandens apytakos ratą – jame paviršinis vanduo garavo, formavo debesis ir vėliau lijo ant paviršiaus. Vandens apytaka svarbi mineralų pernašai iš vienų planetos vietų į kitas ir galėjo prisidėti prie gyvybės atsiradimo.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.
