Mokslininkai aptiko neįtikėtinai mažą „vaiduoklišką“ dalelę, neutriną, skriejusią per Antarktidos ledą, o nustatę jos kilmės vietą, tiesiog pašėlo: kodėl tai taip svarbu?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

AAA000 2018-07-13 23:31
joooo - tik viena problemele - detektorius sudinai veikia... pagauna atsitiktini neutrina karta kas 10-20 metu..., cia net ne detektorius, o sventines progos fizikams pasigert aparatas... dabar nuspresta, kad gert reiketu dazniau...
mobilunkas 2018-07-14 08:55
jeigu neutrinai turi mase ir skrenda sviesos greiciu tai kaip neutrinu energija gali skirtis? Tai jie skirtingos mases yra?
Niemand 2018-07-14 14:06
O kaip fotonu energija skiriasi? Masė ir energija yra tas pats tik skirtingais mato vienetais. Dar yra toks reikalas kaip ramybės masė, bet neaišku, ar neutrinai tokią turi, greičiausiai ne, kaip ir fotonai. Ramybės masė irgi yra energija, tik dalelės sudedamuju daliu, pvz, į kibiro ramybės masę įsiskaičiuoja molekuliu kinetinė energija, arba sąveikos, pvz., su Higso lauku.
AAA000 2018-07-14 21:37
kokia dar 'ramybes mase"? cia tiesiog pakankamai stabilaus gravitacijos poveikio israiska. kai krenti is lektuvo i zeme - kokios "mases" ner. o kai atsitrenki i zeme - "mases" poveikis siektiek pasijaucia - nors juk nusitovi ramybes busena
punktyras 2018-07-15 06:04
) Tamsta kalbate apie svorį. Kasdieniame gyvenime šios dvi sąvokos dažnai naudojamos kaip sinonimai. Tačiau kasdieniai terminai, ypač kalbant apie elementariąsias daleles, dažnai suteikia klaidingą įspūdį ir atitinkamai, daromos klaidingos išvados, kaip nutiko ir jūsų atveju.
AAA000 2018-07-15 11:52
tokio dalyko kaip inercine mase irgi nera. cia tiesiog sukimo poveikio matematine israiska ir tiek. viskas priklauso nuo gabaritu ir medziagos koncentracijos. vietoj to, kad vadint reiskinius savais vardais skaiciuoja kazkokias bereiksmes isvestines mases... suprast reikia, kad yra praktinis naudojimas "liaudies" poreikiams ir turi but normali fizika - aiskinanti fizikiniu dalyku prigimties esme. cia lygiai taspats, kaip religijai praktiniam naudojimui reikejo centristines sistemos ir visa astronomija pritempinejo, kad zeme visatos centras. su masem vyksta lygiai taspac, pritempineja per zemiska gravitacija ir isvartineja kilogramais... o paskui rasineja kokius nors beprasmiskus - sunkiai suvokiamus skaiciukus - kiek sveria saule ar koks jupiteris... argi cia fizika???
punktyras 2018-07-15 12:55
Tiesą sakant, tikėjausi, kad prieš dėstydamas savo (ne)supratimą, paskaitysite bent jau rimties masės apibrėžimą… Tiek to. Kieno sukimo poveikio matematinė išraiška yra masė? Kokie yra tikrieji reiškinių vardai? Kokie yra neutrino gabaritai ir koncentracija? Ar skirsis jėga, kuria reikės paveikti 1 kg švino ir 1 kg pūkų, norint jiems suteikti 1m/s² pagreitį? Sunkiai suvokiama ≠ beprasmiška. Ir kaip reikėtų savo vardais išreikšti, tarkime, Jupiterio masę?
ab aeterno 2018-07-15 12:57
Štai ir turime gyvą Duningo-Kriugerio efekto egzempliorių.
AAA000 2018-07-15 19:57
objekto, kurio koks nors specifinis tankumas (va sita dalyka ir turetu apibrezt fizika) suteikto sukimo jegos israiska. tai ir galvot savokas - kodel cia as turiu uzvardinet? tai reikia kurt metodus kaip paziuret, pamatuot ir nustatinet - vietoj to matematines teoirijas pritempineja... buvo kazkoks pusdebilis einsteinas - uzsuko karusele ir dabar visa fizika suda mala 100+ metu... pasigavo matai antimokslini metoda ir visiems patiko kas bendro tarp 1kg svino ir 1kg puku ir kas skiriasi? gabaritai skirsis, tankumas medziagos skirsis - o poveikis bus identiskas. tai kodel skirtingus objektus fizika ivertina kaip kazkoki identiska 1kg? tau cia nekyla jokiu klausimu? cia elementariai matematinis pritempinejimas. o ne fizika... ir kam tau isvis ta kazkokia Jupiterio mase - jei savoka bereiksme? yra ten kazkokios gravitacines jegos, galim per ju ekvivalentus pvz ivertint - vis bus arciau esmes... bet matai problemele - nemoka niekas - nes reikia suda malt viska kilogramais skaiciuojant... cia matai psiaudoastrologines fizikos etaloninis sertifikuotas vienetas...
punktyras 2018-07-16 08:23
Aptiko ne didelį kiekį, o vieną neutriną. Vieną, didelės energijos neutriną, kuris atsitiktinai sureagavo (gal pataikė tiesiai į protoną ar neutroną), vieną iš nesuskaičiuojamų kvintilijonų tuo momentu kirtusių stebimą kubinį kilometrą ledo.
kernel_panikuoja 2018-07-16 08:38
AAA000, tu sitam forume man primeni toki zmoniu tipaza, kurie per koki nors vakareli labai daug reiskiasi visomis temomis. Iprastiems vakarelio dalyviams atrodo, kad tokie zmones labai protingi, taciau jeigu pasitaiko tam tikros srities specialistu, jie puikiai mato, kad kokia ~90% ju snekos yra netikslus pavirsutiniskas bullshit'as, bet nieko nesako is mandagumo Kazkaip kuo toliau, tuo prasciau trolini...
AAA000 2018-07-16 11:28
diskutuok i tema, "matantis specialiste" ar kaip "matanciam specialistui" per sudetinga?
Niemand 2018-07-16 11:38
Aptiko vieną, bet tam tikra prasme daug. Kuo didesnis neutrinų srautas, tuo didesnė tikimybė užfiksuoti bent vieną. Šita konkreti detekcija (ji toli gražu ne vienintelė) ypatinga tuo, kad pavyko tiksliai ir operatyviai nustatyti neutrino kilmę, į tą vietą nukreipti radio bei įprastinius teleskopus ir užfiksuoti astronominį įvykį visame spektre. Pakeliui patvirtinti įtarimai, kokie konkretūs įvykiai atsakingi už superaukštos energijos kosminius spindulius.