10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–16) ()
1: Antarktidos neutrinas;
2: Metalinis azotas;
3: „Odisėjos“ ištakos;
4: Kosminiai burbuliukai;
5: Super radioteleskopas;
6: Juodasis sarkofagas;
7: Paskutinė Ötzio vakarienė;
8: Seniausia spalva;
9: Didysis krokodilas;
10:Pirmasis milžiniškas dinozauras;
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liepos 12 dieną mokslininkai paskelbė aptikę didelės energijos, neįtikėtinai mažą „vaiduoklišką“ dalelę, neutriną, skriejusią per Antarktidos ledą ir nustatę jos kilmės vietą, konkretų blazarą. Tai atveria naujas kosmoso tyrinėjimo galimybes.
Nauji tyrimai rodo, kad azotas, vienas iš plačiausiai paplitusių elementų Visatoje ir sudarantis didžiąją dalį atmosferos, veikiamas itin aukštos temperatūros ir slėgio, randamų Žemės ir kitų planetų gelmėse, tampa metališku skysčiu.
Žemės atmosferoje azotas dažniausiai sudaro diatomines (N2) molekules.
Carnegie instituto Vašingtone ir Kinijos mokslų akademijos kietųjų kūnų fizikos instituto mokslininkų skaičiavimai rodo, kad ekstremaliose temperatūrose ir slėgyje azoto elektrai nelaidžios diatominės molekulės turėtų virsti elektrai laidžius metaliniu polimeru.
Azoto molekulių disocijaciją ir būsenų kitimą rodė ir ankstesni tyrimai, tačiau buvo būtina ištirti platesnį sąlygų spektrą – tai buvo atliekama, naudojant deimantinį priekalą ir didelės energijos lazerį. Buvo pasiektas slėgis, daugiau nei milijoną kartų didesnis už atmosferos ir >3 000 °C temperatūra.
Stebėjimai patvirtino, kad tokiomis sąlygomis azotas yra skystas metalas.
Šios pastangos gali padėti sukurti azoto polimerus, o taip pat superlaidžias, metalines vandenilio būsenas, kurios sukeltų energetikos sektoriaus perversmą.
Ekspertai mano, kad aptiko seniausią Europoje „Odisėjos“ fragmentą – graikų epo, parašyto Homero, ir kuris laikomas vienu svarbiausių kada nors parašytų literatūros kūrinių.
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Vandens komponentai – vandenilis ir deguonis – labai reikalingi kosminiams skrydžiams ištekliai. Naujame, publikuotame Nature Communications tyrime rodoma, kad vandenilį (kurui) ir deguonį kvėpavimui galima išgauti iš vandens, naudojant puslaidininkių medžiagas ir Saulės (ar kokios kitos žvaigždės) šviesą nulinėje gravitacijoje – taip tvarios kosminės kelionės tampa realia galimybe.
Vandenį skaidyti galima elektra, vykdyti elektrolizę, kaip įprasta Žemėje, arba naudojant „foto katalizę“, kuri veikia, kai fotonus sugeria puslaidininkis. Fotono energiją sugeria elektronas, kuris išlaisvinamas ir palieka skylę.
Laisvas elektronas gali reaguoti su protonais, sudarydamas vandenilį, o skylė gali sugerti elektronus iš vandens, taip sudarydama protonus ir deguonį.
Šis procesas gali vykti ir į kitą pusę – vandenilis ir deguonis gali rekombinuotis ir tiekti energiją, o pašalinis produktas – tik vanduo.
Įranga daug lengvesnė, nei elektrolizės atveju ir turėtų veikti geriau, nes šviesos neužstoja atmosfera.
Tyrėjams pavyko pademonstruoti veikimą mikrogravitacijoje, paleidus įrangą kristi iš 120 metrų aukščio.
Dabar reikia išspręsti burbuliukų problemą. Pirma mintis – panaudoti centrifugą.
Pietų Afrika penktadienį pristatė super radioteleskopą, pirmą didžiausio pasaulyje teleskopo fazę. 64 antenų MeerKAT teleskopas nuošaliame ir sausame Karoo regione Pietų Afrikoje bus integruotas į tarptautinį Kvadartinio kilometro masyvą (Square Kilometre Array – SKA).
Veikdamas visu pajėgumu, SKA telescopas bus 50 kartų galingesnis už bet kurį kitą teleskopą.
SKA statybą tikimasi užbaigti iki 2030, jį sudarys 3 000 antenų nuošaliose Afrikos ir Australijos vietose ir suteiks astronomams galimybę neregėtai detaliai pažvelgti į kosmosą.
Egiptas vis dar pilnas paslapčių – viena iš tokių yra paslaptingas juodas sarkofagas, liepos pradžioje atkastas Aleksandrijos mieste, šiaurinėje Egipto dalyje.
1991 metais Italijos Alpėse aptikti 5300 metų amžiaus lede sušalę ir idealiai išsilaikę Ötzio – Ledo žmogaus – palaikai. Dabar mokslininkai atliko detalią paskutinio jo valgyto maisto analizę ir išsiaiškino, kad jis buvo labai riebus.
Kai į Ötzi pataikė strėlė, jo pilvas buvo pilnas. Naujame tyrime mokslininkai įvertino pilve buvusio maisto DNR, baltymų ir kitų cheminių medžiagų kiekybinę sudėtį. Riebalų likučiai, kurių DNR rodo, kad jie priklausė tauriajam elniui ir alpiniam ožiui, sudarė apie 50% nesuvirškinto maisto jo skrandyje
Ar šviesiai rožinė yra nauja juoda? Na, ne visai, tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai – seniausia žinoma spalva, kurią pagamino gyvas organizmas.
Tyrėjai išskyrė pigmentą iš bakterijų fosilijų Saharos dykumoje Mauritanijoje, Vakarų Afrikoje. Šiose bakterijose mokslininkai rado chlorofilą — pigmentą, kurį šiuolaikiniai augalai naudoja fotosintezei — kuriam apie 1,1 mlrd. metų. Tai maždaug 600 milijonais metų daugiau, nei ankstesnis chlorofilo radinys.
Jų radinys rodo, kad šviesą naudojančios bakterijos – cianobakterijos, atsirado daug anksčiau, nei dumbliai, kurie atsirado prieš maždaug 650 milijonų metų. Ir bakterijos senovės Žemės vandenynuose dominavo šimtus milijonų metų, skelbia tyrimas.
Dabar augalams chlorofilas suteikia jų žalią spalvą, tačiau fosilizuoti cianobakterijų pavyzdžiai buvo tamsiai raudoni ir violetiniai.
Todėl galima manyti, kad tuometiniai šviesą naudoję mikroorganizmai senovinius Žemės vandenynus nudažydavo rausvai.
Pirmadienį Australijos parkų ir laukinės gamtos prižiūrėtojai sugavo 4,7 metrų ilgio ir 600 kilogramų svorio krokodilą.
Nors tai ir nebuvo didžiausias užregistruotas jūrinis krokodilas, tačiau jis buvo neįprastai didelis netgi šiai rūšiai. Gineso rekordų knygoje didžiausio jūrinio krokodilo rekordas priklauso Lolongui iš Filipinų – 6,17 m ilgio.
Kad pasiektų tokį dydį, šis krokodilas tikriausiai naudojosi šiltu oru, dideliais medžioklės plotais ir dideli laimikiu.
Krokodilai auga visą gyvenimą, tad kuo krokodilas didesnis, tuo senesnis. Australijos reindžerių pagautajam krokodilui „galėtų būti“ daugiau nei 60 metų.
Krokodilų sąkandis yra vienas stipriausių iš visų gyvūnų, o jo jėga tiesiogiai koreliuoja su krokodilo dydžiu. Lyginant su kitais krokodilais, jūrinių sąkandis – vienas stipriausių. Sąkandžio rekordai siekia 16 000 niutonų jėgą.
Tačiau sneoviniai krokodilai buvo daug didesni. Kelių išnykusių rūšių, tarp kurių Deinosuchus, Purussaurus ir Sarcosuchus, ilgis siekė 10 m.
Argentinoje buvo atrasta nauja dinozaurų rūšis, Ingentia prima(lot. „pirmasis milžinas“). Fosilijų amžius siekiatriaso periodo galą, maždaug prieš 215 milijonus metų. Šis lessemzaurų šeimos milžinas yra pirmoji dinozaurų rūšis, pasiekusi milžinų statusą, svėrė 10 tonų ir buvo ankstyvesnis - kitus gigantus – apatozaurusir diplodokus , kurie išsivystė vėliau, juros periode. I . prima augo dėl labai greito augimo spurto ir panašių į paukščių plaučių, aprūpinusių deguonimi ir vėsinusių gigantišką kūną, rašoma Nature Ecology & Evolution.