Lietuvių kalba pateko į išskirtinį TOP 7 sąrašą: tik nedaugelis pasaulio kalbų gali jai prilygti

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Hm 2018-07-28 19:05
Tikėtina, kad Lietuvių kalba - prokalbė gali būti ir dar senesnė. Pvz. Nemuno ištakose esantis ežeras vadinasi Krokų Lanka. Ežeras atsirado prieš 5000 metų kai Nemuno vaga pasikeitė ir užliejo pievas. Pavadinimas tiesiogiai apibūdina vietovę prieš 5000 metų. Kitas pvz. Upė Jūra. kažkur prieš 12 tūkst. metų, traukiantis ledynui Suvalkijos lyguma buvo pilnai užlieta ir toje vietoje tyvuliavo ežeras gerokai didesnis nei dabartinės Kuršių marios. To ežero vakarinis krantas sutampa su dabartine upe Jūra, rytinis krantas artimas dabartinei upei Jūrė - Marijampolės apskritis, o šiauriniame krante to meto pusiasalis, dabar aukštuma, vadinasi - Jūragiai. Apledėjimo riba prieš 15 tūkst. metų buvo ties Šalčininkais, Dieveniškės jau buvo nepaliestos slenkančio ledyno. Tuo metu klimatas buvo sausas, žiemos šaltos, vasaros karštos už ledyno vyravo stepės, tundra, o šalia ledyno, kai vasara visada pakakdavo saulės ir drėgmės, klestėjo augmenija ir gyvūnija. Vietovė šalia ledyno galėjo vadintis - Dievo miškas, Dievemiškis kuris pakito į Dieveniškės... Pamąstymas aišku mėgėjiškas, bet sutapimai įdomūs, tuo labiau, jog tai ne aš sugalvojau, o išgirdau seniai matytoje laidoje moksleiviams iš mokslininkų geologų...
UTF16 2018-07-28 20:58
Neaišku, apie ką šitas straipsnis, bandoma lyginti nepalyginamus dalykus pagal tik pačiam autoriui suprantamus kriterijus. Visos šiuo metu žmonių vartojamos kalbos, išskyrus dirbtines, atkeliavo iš senų laikų, jų vystymosi amžius ir gyvavimo laikas yra vienodi.
Chromosoma 2018-07-28 21:03
Hm palyginimas jusu labai geras. O seip apie senus laikus tai viskas yra labai keblu. Sioje svetaineje pries kokius keturis metus buvo straipsnis kaip lingvistai pasitelke algoritma sifravo kalbas . Jei skaitantys ir pamenantys gal galetumete nuoroda ikelt
Hm 2018-07-28 22:04
Na kaip gali būti "jų vystymosi amžius ir gyvavimo laikas yra vienodi" jei pvz. slavų kalbos kilo iš baltų kalbų IV mūsų eros amžiuje iš pakraštinių baltų kalbų - akademikas Toporovas? Čia reikią suprasti, tarytum kas įjungė mygtuką ir visi žmonės vienu metu, visoje žemėje, skirtingose vietose pradėjo kalbėti skirtingomis kalbomis? Keistokai skamba...
UTF16 2018-07-29 01:14
Čia reikia suprasti, kad kalbos vystymasis yra tolydus ir kad linijos tarp skirtingų kalbos raidos variantų yra susitarimo reikalas. Visos indoeuropiečių kalbos – tiek lietuvių, tiek rusų, tiek makedoniečių, tiek anglų – pradėjo vystytis prieš maždaug 6000 metų, kol pasiekė dabartinį tašką.
Hm 2018-07-29 08:01
Yra tokia elementari logika - negali vystytis slavų kalbos tol, kol nėra pačių slavų. Pirmieji slavų paminėjimai IV amžiuje, dar galima priskirti prie slavų Ia. minimus venedus... O tas baltų-slavų darinys, kai pačioje Rusijoje jau ir pamirštama paminėti ir baltus, tolygus XVIIIa. - indogermanams. Baltai - iki krikščioniška civilizacija, slavai atsiranda su pirmaisiais pakraštinių baltų krikštais. Tokia šios srities didžiausio autoriteto Toporovo nuomonė, kol kas nepaneigta... Ir dar klausimas - o prieš 6000 metų žmonės dar nekalbėjo? Tik maurojo?...
UTF16 2018-07-29 11:53
, bet kiek teko domėtis, tai iš esmės poezija, nieko rimto. Gal ateityje bus padarytas koks nors fantastiškas archeologinis radinys prieš daugiau nei 6000 metų su kokiais nors įrašais, priešingu atveju mes niekaip nesužinosim, kuo prieš tai maurojo mūsų protėviai.
SaMaras 2018-07-29 12:32
Tikriausiai apie šitą kalba ėjo..
Hm 2018-07-30 08:09
Tol kol žmonės vieni kitus supranta, tai vadinasi viena kalba ir vystosi būtent ta kalba - baltų prokalbė. Laikotarpiu nuo 1500 metų prieš mūsų erą, slavų kilmės vietoje (Balkanai, Bulgarija, Rumunija) gyvavo Trakijos (Dakijos) karalystė iki pat mūsų eros amžiaus. Net ir pats Aleksandras Makedonietis nesugebėjo nukariauti Trakijos. Pralaimėjęs pirmuosius mūšius trakams jis patraukė link Persijos, Indijos, o trakų daugiau nebelietė, nors jie buvo artimiausi jo kaimynai. Iš likusių trakų kalbos žodžių galima teigti, jog ir dabar mes su jais susikalbėtume (viena kalba). Slavai pradėjo rastis kai Roma galų gale sugebėjo nukariauti trakus I mūsų eros amžiuje. Teisingas pastebėjimas, jog pirma pradedami minėti slavai, o tik vėliau atsiranda ir kalba. Yra ir tokia hipotezė, kad slavų kalba yra dirbtinai sukurta ir primesta (A. Patackas) tam, kad slavus atskirti nuo baltų. Pats slavų atsiradimas sutampa su krikščionybės paskelbimu Romoje valstybine religija (325m.). Po krikšto trakų ryšiai su likusiai baltais apsilpo ir nutrūko... Ne šiaip paklausiau - o kaip prieš 6000 metų su kalba? Didžiausias kalbotyros klausimas kuris neatsakytas ir apeinamas tylomis - kodėl civilizuotos senosios kalbos, tame tarpe ir Lietuvių, kuo senesnės tuo jų gramatika, sintaksė sudėtingesnės. Dabartinės kalbos, lyginant su senosiomis gerokai supaprastintos, paprastesnės. Net ir kinų kalba gramatiškai yra paprasta nors jai apie 4000 metų. Jei jau tikrai vystymasis vyko nuo paprasto link sudėtingo, kodėl su kalbomis atvirkščiai? Kam primityviam žmogui sudėtinga kalba? Gal jie iš neturėjimo ką daryti susikūrė sau sudėtingas kalbas? Bet kodėl tada to nepastebėta tarp laukinių genčių Amazonės džiunglėse ar Papua Naujojoje Gvinėjoje, ten viskas dėsninga - kuo primityvesnė tauta, tuo paprastesnė kalba. Pats sau kol kas galiu paaiškinti tik taip, senosios kalbos, tame tarpe ir Lietuvių, palikimas iki istorinės civilizacijos... Dar siūlau pasiskaityti Patacko straipsnį kaip tos pačios šaknies žodžiai Lietuvių ir rusų kalbose turi priešingą reikšmę blogis - blago (gėris)...http://alkas.lt/2011/10/17/a-patackas-b ... is-desnis/
UTF16 2018-07-30 12:35
Ar tikrai? Lietuvių kalboje yra 15 dalyvinių / veiksmažodinių formų, kurios linksniuojamos (jei linksniuojamos) dviem paradigmomis – nežymėtąja ir žymėtąja. Tokios raizgalynės nebuvo nei prokalbėje, nei jokioje kitoje ide. kalboje. Atsirado daugybė vietininkų, naujų vardažodžių paradigmų (kur dar prozodija!), naujų veiksmažodžio laikų (iš viso 11), taip pat žodžių darybos būdų. Kaip dabar įvertinti sudėtingumą?
Ar_as? 2018-07-30 12:39
HardAxe 2018-07-30 15:17
O kalba sudėtingėjo iki rašto/gramatikos atsiradimo ir vėliau jau paprastėjo, ar toliau augo ir atsiradus normuotam raštui?
Hm 2018-07-30 15:38
...pavadinimas pavadinimu, bet rusas akademikas Toporovas slavų kalbas kildina iš pakraštinių baltų, tokia kol kas visuotinai priimtina teorija, o dėl bendro protėvio, tai kitaip ir negali būti, kitaip kalbos būtų negiminingos. Tas balto-slavų, man primena indogermanus kas irgi ne melas, bet jau labiau pakvimpa įdeologija. Be jokios abejonės skirtingose vietose ta pati kalba skamba kitaip pvz. Panevėžys ir Šiaule, gal po kelių šimtų metų tai jau bus skirtingos kalbos, bet kol kas jie kalba Lietuvių kalbos tarmėmis ir iki slavų atsiradimo buvo lygiai tas pats, pakraščiuose protobaltai kalbėjo savo tarmėmis ir tik susiklosčius istorinėms aplinkybės atsirado slavai, o galėjo atsirasti ir visiškai kitokie dariniai, dėl to ir balto slavai, kai Rusijoje jau beliko tik ruskij mir man nepriimtina, gal tada geriau tegu bus balto-germanai ar balto-indo-slavo-romano-germanai , kas bus arčiau tiesos... istorija tai ne tikslieji mokslai kur 2*2, o labiau įdeologija, todėl tarp pseudo ir ne pseudo aiški riba nenustatytą, o toje pilkojoje zonoje lieka tikimybė rasti ir kai ką įdomaus... Kalbos paprastėjimas - dvigarsiai virsta balsėmis, žodžiai trumpėja, linksnių mažėja, o ir pačių žodžių kalboje mažėja: kai anglų kalboje likęs tik vienas Girl, tai lietuvių kalboje mer'gel'ei apibūdinti turime 40 žodžių ir t.t. Sprendžiant iš vartojamų terminų pačiam tai jokia ne naujiena... Trumpai tariant tai, kad visos kalbos prieš 6000 metų pradėjo vystytis vienu metu man nesuprantamas teiginys, na nebent tai būtų viena kalba, bet tada kodėl visur viena? O kodėl prieš 6000 metų kai seniausiems miestams (Damaskas) 8000 metų??? Vis tik istorija ne tikslieji mokslai...
Hm 2018-07-30 15:49
Na "Alko" skaitytojai dar iki "driežažmogių imperijų" nedaaugo, gal po kokių 20-30 metų jiems tai bus ir "atradimas" , jie kol kas arčiau LDK, tarpukario Lietuvos, pokario Lietuvos, sovietmečio... Nuoroda peržiūrėjau, viskas ten gerai, tik man atsiliepimai po straipsniu (apie Patacką) pasirodė vertingesni už patį straipsnį, bet tai tikrai nėra blogai, straipsnio vertė ir yra tame, kad ginčuose priartėjam prie tiesos...
menten 2018-07-30 16:33
https://en.wikipedia.org/wiki/Slavic_languages The secession of the Balto-Slavic dialect ancestral to Proto-Slavic is estimated on archaeological and glottochronological criteria to have occurred sometime in the period 1500–1000 BCE.
UTF16 2018-07-30 16:41
Visų pirma, reikia pasakyti, kad nelabai yra kažkokių oficialių sudėtingumo laipsnio nustatymo kriterijų ir jis priklausys nuo to, ką reikia palyginti. Pvz., jeigu lygintume latvių kalbos asmenavimo sistemą su lietuviškąja, tai latviška būtų sudėtingesnė (daugiau išimčių ir subtilybių); jei linksniavimo, tai sudėtingesnė būtų lietuviška (gerokai daugiau paradigmų). Apskritai baltų kalbos yra be galo reguliarios (tik yra daug keistų taisyklių). Beveik visose slavų kalbose egzistuoja vos dvi asmenuojamos formos (esamasis / būsimasis laikas + liepiamoji nuosaka), bet ten labai daug išimčių. Baltų kalbose asmenavimo išimčių praktiškai nėra, bet yra kelis kartus daugiau asmenuojamų formų. Kaip dabar palyginti? Tarkim, beveik visos romanų kalbos prarado linksniavimo sistemą, bet išvystė labai nereguliarų asmenavimą. Ir apskritai, net tos kalbos, kurios prarado praktiškai viską (anglų), išvystė labai specifinius žodžių jungimo ir derinimo būdus, kurių būtina laikytis konkrečiame kontekste. Todėl kažin, ar į tokį klausimą galima atsakyti objektyviai. Vienintelės tikrai reguliarios kalbos yra dirbtinės (esperanto, ido ir pan.). Kalbant apie rašto kalbą ir norminimą, tai žinoma, – tokiu būdu kalba yra suvienodinama, vietoj kelių galimų žodžių / formų, kurie būna tarmėse, pasirenkamas tik vienas ar keli – bet kuriuo atveju mažiau nei pasitaiko praktikoje. Būtent lietuvių norminėje kalboje iš aktyvios vartosenos išėjo nemažai gramatinių formų (dviskaita, trys papildomi vietininkai, dauguma pradėtinių laikų, supynas ir kt.), bet įsivesti garsai „ch“ ir „h“ ir lygiagrečiai įtvirtinta daug trumpųjų formų (vaikam / vaikams, eitumei / eitum ir pan.). Praktikoje paskutiniais dešimtmečiais taip pat įvyko didelių fonologinių pokyčių: visi ilgieji balsiai nekirčiuotoje padėtyje visuotinai prarado savo ilgumą ir buvo niveliuotos priegaidės daugumoje pozicijų. Tai koks būtų bendras rezultatas?
HardAxe 2018-07-30 17:03
Mano klausimas skirtas vienos konkrečios kalbos evoliucijai. Kaip tu sakei senoji baltų kalba turbūt buvo paprastesnė už dabartinę Lietuvių kalbą. Aš Lietuvių kalba nuo katekizmo sudėtingėjo, ar paprastėjo? (Nors mūsų kalba gal nėra labai geras pavizdys dėl gana trumpo raštingo periodo). Ar tas pats vyko ir su kitomis kalbomis? Pvz vokiečiai visas savo išimtis gramatikoje padarė todėl, kad nepavyko sukurti visą apimančių taisyklių, ar jos atsirado vėliau, jau susikūrus raštui/grmatikai? Bent man atrodo (gut feeling), kad kalbos sudėtingėjimas baigiasi ties gramatikos atsiradimu, neturiu tam argumentų, tiesiog nesugalvoju įvestų naujų taisyklių.
Hm 2018-07-30 18:05
... jei jau Lietuvių kalba patenka į pakankamai patikimo reitingo septintuką seniausių kalbų ir į penketuką sunkiausių pasaulio kalbų, tai gal taip ir paliekam? ...
UTF16 2018-07-30 22:35
Kalbotyroje nėra tokio termino kaip „sudėtingumas“. Baltų prokalbė tiesiog buvo kitokia nei dabartinės baltų kalbos. Nuo pirmųjų raštų pasirodymo visos kalbos, taip pat ir lietuvių, labai pasikeitė. Jos netapo mažiau ar daugiau sudėtingos, tiesiog kitokios.
menten 2018-07-31 10:31
: e.g. recursion, lexical–semantic hierarchies.