Jakutijoje 3 valandom staiga užtemo saulė, o vandens statinės pasidengė purvu: gamtos stichija, kokios geriau nepatirti niekada ()
Rusijos Federacijos Jakutijos respublika – viena iš šalčiausių žmonijos gyvenamų vietų, jos sostinė Jakutskas yra ne tik vienas seniausių miestų Sibire, bet žiemos metu oro temperatūra čia gali siekti iki -64 Celsijaus. Ir žiemos čia ilgos – kai prasideda spalį, tai baigiasi tik balandį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tad natūralu, kad šalies gyventojai džiaugiasi trumpa, bet intensyvia vasara (diena čia gali trukti ir 20 valandų), kai išėjęs į lauką, gali nebijoti, kad tavo akiniai prišals prie veido, rašo „Live Science“.
Bet įsivaizduokite, koks apima jausmas, kai tokią vasaros dieną išėjęs į lauką, patenki į naktį. Būtent taip nutiko dviejų Jakutijos regionų gyventojams praėjusį penktadienį, liepos 20 d. – Saulė buvo dingusi visoms trims valandoms, o jų pasaulį užgulė prietema.
Pasak regioninio portalo „Yakutia 24“, tai nutiko Eveno-Bitantaisko ir Žugansko regionuose tarp 11 ir 14 val. vietos laiku pasaulis tiesiog pasinėrė į paslaptingą tamsą. Nuotraukose, kuriomis pasidalino vietiniai gyventojai, matyti tik juodi medžių siluetai ir pastatų kontūrai, išryškėjantys raudono dangaus fone. Oras nuotraukose atrodo tirštas ir tamsus, tarsi jame skraidytų juodos dulkės.
„Buvo neįmanoma būti gatvėje“, – vietiniam naujienų portalui „SakhaDay“ sakė liudininkas. Kiti tvirtino, kad staiga namuose stojo aklina tamsa, o paslaptingas smogas statines su vandeniu pavertė statinėmis su purvu, o ant artimiausių ežerų paviršiaus nusistovėjo teršalų sluoksnis.
Taigi, kaip iš tiesų nutiko šis purvinas užtemimas, kurį vietiniai nevengė apkaltinti ir raganystės išdava? Taip, šiam nuotykiui egzistuoja ir mokslinis paaiškinimas: „Siberian Times“ jau kurį laiką praneša, kad aplink Jakutiją – ir kitur Sibire – dega bent keli miškai.
Kaip mums primena NASA’os portalas „Žemės observatorija“, šiuo metu Sibire – gaisrų sezonas, ir nuo gegužės mėnesio šimtai gaisrų jau išdegino dešimtis kvadratinių kilometrų miško. Ir nors dauguma šių gaisrų yra už šimtų kilometrų nuo minimų regionų, dūmai ir aerozoliai atsiradę šiose liepsnose atsekami ir kitoje pasaulio pusėje.
Užfiksuota, kad dūmų debesis iš vienos gaisravietės, įsiplieskusios gegužės 3 d., per 11 dienų nukeliavo 8000 kilometrų – perskridęs šiaurės rytų Rusiją, per Aliaską pateko centrinę Kanadą ir tik ten pradėjo sklaidytis. Tokio dydžio debesys lengvai gali užkloti žemę šešėliais, o orą pripildyti nešvariomis dujomis, teigia NASA mokslininkai.
Tai – ne pirmas iš pirmo žvilgsnio neįprastas atvejis Sibire. Kelias savaites prieš tai Norilske lijo „kruvinas“ lietus – kas vėliau paaiškėjo esant rūdimis, nuvalytomis nuo vienos Norilsko gamyklos, kurias pasigavo vėjo gūsis.
Parengta pagal „Live Science“, „Siberian Times“ ir „SakhaDay“.
