Maždaug prieš 3,22 mlrd. metų akmenis, gulėjusius senovinės upės vagoje, padengė gleivėtas mikrobų sluoksnis. Neįtikėtina, bet šių mikrobų pėdsakai išliko iki šių dienų – juos mokslininkai aptiko Pietų Afrikoje. Jų teigimu, tai gali būti pačios seniausios sausumoje fosilijos, rašo livescience.com.

Šie senovinės gyvybės pėdsakai yra maždaug puse milijardo metų senesni už ligšiolinius rekordininkus – prieš kelis dešimtmečius rastas fosilizuotas mikrobų liekanas, pastebėtas Pietų Afrikoje ir Australijoje, tvirtina Europos jūrų tyrimų instituto (Prancūzija) geochemikas, naujojo tyrimo bendraautoris Stefanas Lalonde. Tyrimą liepos 23 d. publikavo „Nature Geoscience“.

Geologiniai pėdsakai rodo, kad vandenynuose gyvybė egzistavo jau prieš 3,8 mlrd. metų. Tačiau sausumos sutvėrimai buvo retesni – galbūt dėl to, kad didesnioji planetos dalis dar prieš 3 mlrd. metų buvo po vandeniu.

Mintis, kad gyvybė į sausumą išropojo taip seniai Žemės istorijoje, buvo gvildenama jau kelis dešimtmečius, tvirtina Meksikos Nacionalinio autonominio universiteto geobiologas Hugo Beraldi Campesi, kuris prie pastarojo tyrimo vykdytojų neprisidėjo. „Bet visą laiką koją kišo įrodymų trūkumas – iki šiol“, – sakė mokslininkas. Taigi, naujausias atradimas yra svarbus įrodymas, kad žemynuose gyvybė egzistavo jau labai, labai seniai.

Tyrėjų grupė, vadovaujama Europos jūrinių tyrimų instituto sedimentologo Martino Homanno, fosilizuotus mikrobus rado ant uolingo skardžio Barbertono Makhonjwa kalnuose Pietų Afrikos rytinėje dalyje, kur esama vienų iš seniausių pasaulyje geologinių struktūrų. Fosilijos surastos ant akmenų grupės, vadinamos Moodies grupe – ji yra vadinama viena iš seniausių planetoje kranto linijų.

Anot mokslininkų, aptiktieji mikrobai stebėtinai gerai išsilaikė: matomi stori akmenis dengiantys sluoksniai – tai yra ženklas, kad senoviniai sutvėrimai gyveno ne smėlėtame paplūdimyje, o upės dugne. Raibulius primenantys pėdsakai rodo, kad vanduo šioje vietoje tekėjo viena kryptimi, kiti ženklai rodo, kad mikrobai gyveno paupyje ar upės sąnašose.

„Iš esmės tai yra seniausia Žemėje upės vaga. Ir joje jau buvo gyvybė“, – sakė S.Lalonde.

Skirtingai nei kiti sausumos gyvybės pėdsakai (pvz., fosilizuotos bakterinės kilmės struktūros), šiuo atveju liko ne bakterijų įspaudai akmenyje, o pačios bakterijos. Fosilijų sluoksniai susidarė tada, kai nuosėdos padengė vieną bakterijų sluoksnį, kurį savo ruožtu padengė naujos bakterijos, kurias vėliau padengė dar vienas nuosėdų sluoksnis – ir taip toliau. Ilgainiui pirmykštė gamta iškepė savotišką bakterijų lazaniją, kuri sudžiuvo ir išliko iki šių dienų. Kadangi tai yra tiesiogiai išlikę mikrobai, fosilijose netgi esama organinių medžiagų pėdsakų – anglies ir azoto atomų, kurie kadaise buvo gyvųjų organizmų sudėtinės dalys.

Išanalizavus šiose fosilijose surastus azoto atomus gauti duomenys rodo, kad senovės mikrobai mito nitratais (iš azoto ir trijų deguonies atomų sudarytais jonais), sakė S.Lalonde. Kai šie mikrobai buvo gyvi Archėjaus eone, kuris tęsėsi nuo 4 iki 2,5 mlrd. metų iki šių laikų, Žemės atmosferoje nebuvo tiek deguonies, kiek jo yra dabar. Tačiau nitratų pagrindo metabolizmas yra pats efektyviausias po deguonies pagrindo metabolizmo, kuris vyrauja šiais laikais. Nitratai, anot S.Lalonde, taip pat galėjo suteikti bakterijoms pakankamai energijos.

„Archėjaus laikais gyvenimas galėjo būti ne toks jau ir sunkus, būnant sausumoje“, – sakė mokslininkas. O tai reiškia, kad gyvybė galėjo klestėti visame žemyniniame anų laikų kraštovaizdyje.

Komentarai ()