Mokslininkai sugalvojo labai gudrų eksperimentą, kuris parodė, kaip protauja beždžionės: paaiškėjo dar vienas bendras bruožas su žmonėmis ()
Ar žmonės yra vieninteliai sutvėrimai, kurie žino tai, kad nežino? Jeilio ir Harvardo mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kai kurios beždžionės taip pat pastebi dalykus, kurių neišmano - ir tada siekia gauti daugiau informacijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Metakognicija yra gebėjimas mąstyti apie savo mąstymą ir kitų mintis. Jeilio psichologė ir mokslininkė bei tyrimo autorė Laurie Santos sako, kad metakognicija ilgai buvo laikoma bruožu, būdingu tik žmonėms.
Bet ar kiti gyvūnai tai atpažįsta? Ankstesni tyrimai parodė, kad gyvūnai gali pažinti savo dvejojimą, tačiau šiuose tyrimuose pasirinkimui jiems buvo skiriamas daug ilgeniss laiko tarpas.
Kita tyrimo autorė, Harvardo universiteto evoliucijos biologė Alexandra Rosati, sako, kad tai skiriasi nuo to, ką matome žmonėse. Anot jos, mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar beždžionės imsis metakognicijos nedelsdamos, kai tik susidurs su problema.
Kad išsiaiškintų ar laisvėje gyvenančios beždžionės spontaniškai sužino, kad joms reikia informacijos, mokslininkės sugalvojo labai gudrų eksperimentą. 120-čiai beždžionių jos suteikė galimybę specialiai pastatytoje konstrukcijoje ieškoti paslėpto maisto. Kai kuriais atvejai ši konstrukcija buvo sudaryta iš dviejų cilindrų, pastatytų V forma.
Kai beždžionės matydavo, į kurį cilindrą yra įdedamas maistas, jos netrukus jį iš ten ištraukdavo - bet kai beždžionės to nežinojo, pirmiausia imdavosi šios konstrukcijos, ją apžiūrėdavo, o tik tada bėgdavo prie kitų.
Kai joms buvo pateikta vieno vamzdelio cilindro sistema, kurioje nebuvo įrengtos ertmės – į ją jos eidavo retai, nors ir nežinodavo, į kurį cilindrą pateko maistas. Tai reiškia, kad beždžionės suprato, jog negaus papildomos informacijos, jei spoksos tik į cilindro centrą.
Šie rezultatai rodo, kad beždžionės spontaniškai panaudodavo informaciją apie savo žinias, kai norėdavo surasti maisto.
L.Santos sako, kad žmonių suvokimas, kai jiems reikia papildomos informacijos, yra savaime suprantamas - todėl apie tai mes beveik net nesusimąstome. Mokslininkės aiškina, kad kai atsiduriame naujame mieste, jaučiame skirtumą tarp žinojimo kur einame ir suvokimo, kad mums reikia žemėlapio. Kai norime čiupti skėtį, mes žinome, kad lauke lyja - arba kad reikia pažiūrėti pro langą. Tyrimo rezultatai parodė, kad beždžionės turi panašų žinojimo ir nežinojimo suvokimą, o tai lemia jų elgesį.
Parengta pagal psychologicalscience.com
