Šalutinis per ilgo miego poveikis, apie kurį mažai kas žino: gali baigtis net ir mirtimi ()
Ar galite patikėti, kad, miegodami ilgiau nei aštuonias valandas per parą, rizikuojate savo sveikata? Kaip rašoma sveikatos ir medicinos naujienų svetainėje webmd.com, persimiegojimas gali būti rimtų sveikatos sutrikimų ar net padidėjusios mirties rizikos priežastimi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į tai, kad su polinkiu persimiegoti glaudžiai siejami dar du veiksniai: depresija ir žema socioekonominė padėtis. Pasak jų, būtent šie du veiksniai gali būti su persimiegojimu siejamo neigiamo poveikio sveikatai priežastis.
Pavyzdžiui, gali būti, kad žmonės, kurių socioekonominė padėtis yra žemesnė, turi mažiau galimybių pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl kai kurios ligos, kuriomis jie serga arba gali susirgti, lieka nediagnozuotos, ir būtent tai gali būti priežastis, dėl kurios žmogus nuolat persimiega.
Kiek miegoti yra per daug?
Žmogui reikalingo miego trukmė labai priklauso nuo jo gyvenimo tarpsnio. Tai lemia ir amžius, ir aktyvumo lygis, taip pat bendra sveikatos būklė bei kasdieniai įpročiai.
Pavyzdžiui, tais laikotarpiais, kai žmogus patiria daug streso arba serga, miego poreikis paprastai būna didesnis. Ir nors miego poreikis – ganėtinai individualus dalykas, tyrėjai rekomenduoja suaugusiam žmogui pernakt miegoti 7–9 valandas.
Kodėl kai kurie miega per ilgai?
Tiems žmonėms, kuriems nustatyta hipersomnija (neįprastai didelis mieguistumas), persimiegojimas laikytinas miego sutrikimu. Tokie žmonės visą dieną jaučiasi labai mieguisti, ir joks dienos pogulis padėties dažniausiai nepataiso. Naktį šį sutrikimą turintys žmonės taip pat miega neįprastai ilgai.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad daugeliui nuo hipersomnijos kenčiančių žmonių taip pat pasireiškia nerimo simptomai, maža to, dėl praktiškai niekada nepraeinančio noro miegoti jiems nuolatos trūksta energijos ir trinka atmintis.
Obstrukcinė miego apnėja – dažnas miego sutrikimas, dėl kurio miegodamas žmogus protarpiais liaujasi kvėpavęs, ir viena iš galimo mieguistumo priežasčių. Taip yra todėl, kad, esant šiam sutrikimui, normalus miego ciklas yra nuolat pertraukiamas.
Žinoma, miego sutrikimas diagnozuotinas anaiptol ne kiekvienam, linkusiam persimiegoti. Tarp kitų to priežasčių – tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio ir kai kurių receptinių vaistų, vartojimas.
Skatinti žmones persimiegoti gali ir tam tikri kiti negalavimai, įskaitant depresiją. Pagaliau kai kurie žmonės paprasčiausiai nori miegoti daug.
Su persimiegojimu susijusios sveikatos problemos
Diabetas. Tyrimai rodo, kad kiekvieną naktį miegant per ilgai arba per trumpai gali padidėti rizika susirgti diabetu.
Nutukimas. Įprotis miegoti per ilgai arba per trumpai gali nulemti ir kūno svorio padidėjimą. Vienas neseniai atliktas tyrimas parodė: tie tiriamieji, kurie kiekvieną naktį išmiegodavo po 9–10 valandų, per šešerių metų laikotarpį nutuko labiau negu tie, kurie miegojo po 7–8 valandas (net 21 proc.). Ši sąsaja tarp miegojimo trukmės ir rizikos nutukti išliko tokia pati net ir įvertinus tokius rodiklius, kaip suvartojamo maisto kiekis ir fizinis aktyvumas.
Galvos skausmai. Tie žmonės, kuriuos dažnai kamuoja galvos skausmai, ilgiau savaitgalį ar per atostogas pasivartę lovoje gali iš jos išlipti skaudančia galva. Tyrėjų įsitikinimu, taip yra dėl poveikio, kurį persimiegojimas daro tam tikriems mūsų galvos smegenyse esantiems neurotransmiteriams, įskaitant serotoniną. Tiems žmonėms, kurie ilgai miega dieną, aukodami nakties miegą, iš ryto taip pat gali skaudėti galvą.
Nugaros skausmai. Buvo laikai, kai nugaros skausmų kamuojamus pacientus gydytojai siuntė ne kur kitur, o pagulėti. Tačiau tie laikai seniai praėjo. Šiais laikais, jei skauda nugarą, net nebūtina mažinti įprasto fizinio krūvio. Pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju. Gydytojai šiais laikais puikiai žino, kad tam tikras fizinio aktyvumo lygis yra naudingas bet kurio žmogaus sveikatai. Dažniausiai tokiu atveju jie patars miegoti mažiau, negu esate pratęs.
Depresija. Nors paprastai depresija siejama su nemiga, o ne su persimiegojimu, apytikriai 15 proc. žmonių, sergančių depresija, miega per daug. Straipsnyje pažymima, kad depresija dėl to gali dar labiau pasunkėti. Taip yra todėl, kad sveikimo procesui labai svarbūs būtent reguliaraus miego įpročiai.
Širdies ligos. Išanalizavus 72 tūkst. moterų duomenis, paaiškėjo, kad tos moterys, kurios kasnakt išmiega 9–11 valandų, net 38 proc. labiau rizikuoja susirgti išemine širdies liga negu tos, kurios miega po 8 valandas. Vis dėlto kol kas tyrėjai neturi tikslaus atsakymo į klausimą, kaip konkrečiai persimiegojimas susijęs su širdies ligomis.
Mirtis. Nemažai tyrimų rodo, kad žmonės, įpratę miegoti po 9 ar daugiau valandų, daug dažniau miršta būdami jaunesni negu tie, kurie miega 7–8 valandas. Deja, pagrįstai paaiškinti šios koreliacijos tyrėjai taip pat kol kas negali.
Vis dėlto yra nustatyta, kad su polinkiu ilgai miegoti sietini tokie veiksniai, kaip depresija ir žema socioekonominė padėtis. Tyrėjai neatmeta tikimybės, kad būtent šie veiksniai gali būti susiję su didesniu per daug ilgai miegoti įpratusių žmonių mirtingumu.
Miegas – puikus vaistas, kai juo nepiktnaudžiaujama
Tiems, kurie per naktį vidutiniškai išmiega daugiau negu 7–8 valandas, straipsnyje patariama kreiptis į gydytoją. Gydytojas, pasak rašinio autorių, padės išsiaiškinti, kodėl miegama per daug.
Jei mieguistumą žmogui sukelia alkoholis arba kokie nors reguliariai vartojami vaistai, galbūt vertėtų sumažinti šių medžiagų kiekį arba jų apskritai atsisakyti. Žinoma, jei vaistai skirti gydytojo, savavališkai nustoti juos vartoti – nevalia.
Ir priešingai – jei didelį miego poreikį nulemia nediagnozuota ir, atitinkamai, negydoma sveikatos problema, norint grįžti prie normalaus miego ciklo, visų pirma reikėtų imtis spręsti ją.
Kad ir kokia būtų persimiegojimo priežastis, stengdamiesi laikytis sveiko miego režimo, t. y. miegodami ne ilgiau kaip 7–8 valandas pernakt, galėsite sėkmingai džiaugtis miego teikiama nauda.
Specialistai rekomenduoja kasdien keltis ir eiti gulti tuo pačiu laiku. Jie taip pat pataria vakare vengti kofeino ir alkoholio. Jei reguliariai mankštinsitės, o miegamąjį įsirengsite taip, kad jame būtų jauku ir gera, net ir miegodami trumpiau išsimiegosite geriau.
