„Turi tylėti ir tiesiog mėgti savo darbą“, – tai Australijos aviacijos realybė. Iš šono atrodytų, kad piloto darbas – šauniausias Australijoje, juk sklendi virš tyro Ningalu rifo, skraidini turistus į nuotykius, gražias vietoves...

Tačiau iš tiesų australų pilotai pavargę, nelaimingi ir ne kažin ką teuždirbantys, rašoma straipsnyje news.com.au.

Realybėje jie prašo pagalbos, nes jaučiasi pervargę, išsekinti ilgų darbo valandų, o atlyginimas toli gražu neatitinka įdedamų pastangų ir darbo laiko.

Keturi news.com.au korespondento kalbinti pilotai neviešino savo tikrųjų pavardžių, nes prabilus apie darbo sąlygas, tektų atsisveikinti su savo profesija.

„Geriau tegu mane pervažiuoja autobusas, negu dirbčiau aviacijos srityje“

Michaelas (33 m.) šešerius metus dirbo sraigtasparnio pilotu nuošaliose vietovėse. „Kaip ir kiekvienas darbas pradžioje – tave keleriems metams nukiša į suš....s miestelius, kaimiūkščius, kol galiausiai pasiseka ir esi perkeliamas kitur“, – sakė jis.

Dirbdamas Kimberlyje Michaelas po du mėnesius nebūdavo namuose, gyvendavo dykumoje, toli nuo artimųjų, be jokių pramogų. Jis du mėnesius dirbo po šešias dienas per savaitę, turėdamas tik vieną laisvadienį – t. y. dirbo 56 dienas ir turėjo tik šešis laisvadienius.

„Kartą per savaitę atskraidina maisto. Turėjome šiek tiek elektros – kelias saulės baterijas ir generatorių, bet to reikėdavo apšvietimui, o ne vėsinimuisi“, – pasakojo Michaelas.

Aviacijos licencija pradedantiesiems pilotams kainuoja iki 100 tūkst. dolerių, o bebaigiantys mokslus pilotai vargiai uždirba 50 tūkst. dolerių.

Dėl mažo atlyginimo ir ilgų darbo valandų pilotai jaučia psichologinę įtampą, patiria finansinių sunkumų.

„Namuose nebūni po du mėnesius, o už 12 valandų darbo dienas per metus gauni 45 tūkst. dolerių. Savaime suprantama, kad yra daug psichinės sveikatos problemų, juk esi atskirtas ir pervargęs“, – piktinosi pilotas.

Pernai Australijoje buvo išduotos 1 200 pilotų licencijų – gerokai mažiau, nei prieš 10 metų – tada buvo suteikta 1 600 licencijų. Šiuo metu Australijos aviacijai verkiant reikia naujų pilotų. „Boeing“ preliminariais skaičiavimais, per ateinančius 20 metų bus poreikis 640 tūkst. pilotų.

„Girdi kalbas, kad trūksta pilotų, bet tai ne raketų mokslas – tiesiog niekas nenori išleisti 100 tūkst. dolerių, kad paskui gyventų pašiūrėje Katrinoje“, – teigė Michaelas.

Michaelas sakė, kad pagal licenciją turėtų dirbti per savaitę po 48 valandas, bet realiai su skraidymu ir technine priežiūra dirbdavo po daugiau nei 60 valandų.

„Jei pilotai dirba ne „Quantas“ kompanijoje, jiems per savaitę nesumokama mažiausiai už septynias valandas. Visi per savaitę dirba po 45, o gal net ir po 70 valandų, – sakė jis. – Bet mes mėgstame savo darbą, norime siekti aukštesnių kategorijų, pradėti karjerą.“

Kiti pilotai sakė, kad pirmus penkerius savo karjeros metus jautėsi įklimpę – turėjo grąžinti 100 tūkst. dolerių skolą už licenciją, kaupti skraidymo valandas ir nesiskųsti prastomis darbo sąlygomis. Pilotai trokšta įsidarbinti didelius atlyginimus mokančiose kasybos kompanijose, tačiau į jas priimami pilotai, turintys mažiausiai 2 tūkst. skraidymo valandų.

„Turi tylėti ir tiesiog mėgti savo darbą“

Egzistuoja ir romantiškoji piloto darbo pusė – pilotai kasdien skraido gražiausiomis Australijos vietovėmis, tačiau būtent dėl to tenka daug ką nutylėti.

„Tėvai nuskrenda į Kimberlį, džiaugsmingai skrenda su pilotu, kuris per metus uždirba 45 tūkst. dolerių, mėnesių mėnesius gyvena palapinėje, tačiau šito niekas nemato“, – pabrėžė Michaelas.

„Mums kartojama: „Jūs – sraigtasparnių pilotai, turite tylėti ir mėgti savo darbą.“ Bosai sako, kad mes – valstiečiai, nes supranta – mes mėgstame savo darbą ir turime tylėti penkerius metus, jei paskui norime kažko pasiekti.“

Aštuonerių metų darbo patirties turintis pilotas Chrisas sako, kad turistų skraidinimas – tinkamas darbas pradedantiesiems, kuris ne per labiausiai vertinamas.

Iš darbdavio jis ne kartą girdėjo: „Padaryk tai arba iki pietų rasiu kitą į tavo vietą.“

„Turiu bičiulių, kurie viešai apie tai prabilo, bet paskui nebegalėjo rasti darbo Australijoje“, – pridūrė jis.

Trečias pilotas Davidas dirbo turizmo srityje aštuonerius metus. Jis per dieną atlieka iki 10 skrydžių iki Ningalu rifo Vakarų Australijoje.

„Per metus uždirbu 48 tūkst. dolerių. Kai paskaičiuoji – tai suš....s valandinis atlyginimas už darbą, kuris toks sunkus ir toks atsakingas“, – svarsto Davidas.

Michaelo teigimu, daugelis renkasi piloto darbą dėl prestižo, bet tai nereiškia, kad jiems netenka susidurti su prastomis, sunkiomis sąlygomis.

„Pamėgink pasakyti teisininkui, dirbančiam aukštame biurų pastate Sidnėjaus uoste, kad jis neturėtų gauti atlyginimo iš šešiaženklio skaičiaus, nes mato „prestižinį“ vaizdą. Esu tikras – jie man pritartų“, – teigė jis.

„Tiek daug dirbame, kad visi esame pervargę“

Pastaraisiais metais Australijoje būta tragiškų mirčių ore, o 80 proc. avarijų nutinka dėl pilotų klaidų. Chriso teigimu, atlikdamas iki 10 skrydžių per dieną, pilotas patiria nežmonišką spaudimą.

„Žmonės kalba, kad nelaimingi atsitikimai ore įvyksta, nes pilotai turi per mažai patirties, tačiau labai dažnai nelaimių nutinka dėl pervargimo, nesaugių sąlygų. Šioje srityje saugumas būtinas, bet kartais dėl neaiškių aplinkybių galimi liūdni, net mirtimi pasibaigiantys padariniai. Tau sakoma dirbti savo darbą, neskirti per daug laiko orlaiviui, savo darbą atlikti kiek įmanoma greičiau – todėl žmonės stengiasi nukirsti kampus ir daro klaidų“, – pasakojo Chrisas.

Davidas antrino: „Pažįstų vaikinų, kurie pateko į avarijas, jiems tiesiog pasisekė, kad liko gyvi. Na taip, jie padarė klaidų, bet jie dirbo daugiau nei 60 valandų per savaitę.“

Civilinės aviacijos saugumo administracijos (CASA) pranešime teigiama, kad darbo valandų skaičius priklauso nuo oro transporto tipo ir vežėjų, kuriems dirba pilotas.

„CASA reikalavimai dėl nuovargio griežti visiems operatoriams. (Reikalavimai) šiuo metu atnaujinami, siekiant dar veiksmingiau kovoti su nuovargiu visose aviacijos operacijose“, – teigė CASA atstovas spaudai.

Jis pridūrė, kad CASA jokiu būdu netaiko vienodų reikalavimų visiems pilotams – pavyzdžiui, nuostatos mažų užsakomųjų skrydžių pilotams skiriasi nuo reikalavimų didelių aviakompanijų pilotams.

„Sudėtinga aptarti minimus pavyzdžius, nes neidentifikuoti oro operatoriai. Tačiau šiaip ar taip, jei pilotai kreipiasi į CASA, mes imamės atitinkamų veiksmų ir tiriame jų skundus. CASA skatina pilotus, jaučiančius, kad yra skatinami dirbti iki pervargimo, kreiptis į mus – tada galėtume užtikrinti, kad jų darbo sąlygos atitinka reikalavimus dėl poilsio. Į CASA galima pateikti konfidencialių pranešimų dėl nesaugumo darbe, į juos bus reaguojama“, – pabrėžė atstovas spaudai.

News.com.au pateikė klausimų Australijos pilotų federacijai, tačiau dar nesulaukė atsakymų.

Komentarai (4)