Rusija ruošiasi iš numirusių prikelti legendinius gyvūnus ir juos apgyvendinti Sibire (4)
Ar gali būti, kad po daugmaž 10 000 metų pertraukos Sibiro taigos gilumoje vėl maklinės gauruotieji mamutai? Naujas tyrimų centras Rusijoje norėtų manyti, kad taip.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rugsėjį Rytų Ekonomikos Forume, kuris vyks Vladivostoke, Rusija turėtų pristatyti savo 5,9 mlrd. dolerių vertės laboratorijos planus, kuri turėtų būti pastatyti Jakutsko mieste ir kuri turėtų tapti „pasaulinės klasės paleo-genetinių mokslų centru“, rašo „Siberian Times“.
Kartu su Pietų Korėjos SOOAM Biotechnologijų tyrimų fondu mokslininkai iš Rusijos Šiaurės Rytų Federalinio universiteto užsiims genetiniais išnykusių gyvūnų tyrimais – tokių, kaip gauruotųjų mamutų, gauruotųjų raganosių, urvinių liūtų ir išnykusių žirgų veislių. Ir nors iki galutinio tikslo pasiekimo reikėtų dar šiek tiek palūkėti, mokslininkai sako, kad jų tyrimai „padėtų paversti išnykusias rūšis nebeišnykusiomis“.
Šio pasaulio krašto žemesnės nei nulinės temperatūros reikia, kad ši vieta yra puikiai tinkanti tokių rūšių tyrimams. Apie 80 proc. minkštųjų išnykusių pleistoceno ir holoceno eros gyvūnų audinių buvo atkasta būtent šiame regione – už ką reikėtų dėkoti amžinajam įšalui, kuris audinius išsaugo tarsi priešistorinis šaldytuvas.
Jau vien praėjusią savaitę mokslininkai pranešė Jakutijos regione šiauriniame Sibire atradę 40 000 senumo kumeliuko maitą. Praėjusiais metais buvo aptikti du tobulai išsilaikę urvinio liūto jaunikliai, išgulėję čia 12 000 metų.
„Niekur daugiau pasaulyje nėra tokios unikalios medžiagos“, – „Siberian Times“ sakė daktarė Lena Grigorjeva.
Vis dėlto, išnykusių gyvūnų rūšių prikėlimas nėra lengva užduotis – ir labiausiai dėl to, kad su laiku DNR yra. Net jei minkštųjų audinių amžinajame įšale ir yra išlikę, mokslininkams tenka jungti nedidelius DNR gabaliukus. Bet mokslininkai tikisi, kad tokie gyvūnai kaip mamutas ar urvinis liūtas turi pakankamai artimus iki šiol gyvenančius giminaičius, kurių DNR ir galima būtų užpildyti tarpus – lygiai taip, kaip savo mokslinės fantastikos romane „Juros periodo parkas“ aprašė JAV rašytojas Michaelas Crichtonas.
Tačiau pasaulyje jau ir egzistuoja viena gyvūnų rūšis, atkurta po išnykimo – pirėninis ožys (angl. pyrenean ibex), kurio paskutinis egzempliorius nugaišo 1997 m. Beje, įdomu tai, kad pirmasis gimęs naujai atkurto pirėninio ožio jauniklis nugaišo vos po septynių minučių nuo gimimo, tad galima sakyti, kad ši gyvūnų rūšis buvo išnykusi dukart.
Vis dėlto, net jei išnykusių gyvūnų rūšių atkūrimas moksliškai ir įmanomas, egzistuoja ir nemenki etiniai klausimai, rašo „IFL Science“. Arba, kaip savo personažo daktaro Iano Malcomo lūpomis romane „Jurassic Park“ kalbėjo M. Crichtonas, „jūsų mokslininkai buvo tiek užimti klausimu, ar jie gali, ar negali, kad nė nesusimąstė, ar turėtų tai daryti“.
Parengta pagal „IFL Science“
