Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių galūnių savininkai apsiginkluoja subjurus orams. Tačiau toks nekaltas dalykas, kaip šąlančios galūnės, anot medikų, gali byloti apie įvairiausius negalavimus.

Kaltas ne tik sėdimas darbas

Tikriausiai ne vienam artimas toks scenarijus: prie darbo stalo sėdite užsivilkę šilčiausią megztinį, sušilti niekaip negalite, o bendradarbiai kraipo galvą – juk visai nėra šalta.

Anot „InMedica“ klinikos gyd. genetikos prof. dr. Danieliaus Serapino, dėl to gali būti kalta skydliaukė. „Jos aktyvumas per mažas. Kai skydliaukė veikia per silpnai žmogui gali pasireikšti ir lėtesnis pulsas, prikimęs balsas, sausa oda, ypač ploni plaukai", – teigia specialistas.

Tačiau, toliau pasakoja jis, dažniau dėl šaltų galūnių kaltininku tampa ilgas sėdimas darbas. „Lėtėja kraujotaka, mažiau tolimiausios organizmo dalys aprūpinamos maisto medžiagomis, deguonimi ir tuo pačiu mažiau gaminasi šiluma. Todėl paprasčiausiais receptas, kai šąla galūnės: daugiau judėti, darbo metu bent kas 1,5 valandos daryti trumpas pertraukas, kad ir tiesiog atsistoti, pavaikščioti", – sako gydytojas genetikas.

Tačiau, tvirtina gydytojas genetikas, yra ir rimtesnių sveikatos būklių susijusių su šaltomis galūnėmis. „Tai kraujagyslių ligos, tokios kaip Reino fenomenas, kuriam esant galūnės gali būti pabalusios arba kaip tik melsvos. Šis sindromas atsiranda kai sutrinka kraujagyslių autoreguliacija, o viena iš galimų priežasčių j – dažnas rankų atšalimas. Todėl žiemą būtina dėvėti pirštines", – perspėja D. Serapinas.

Kraujotakos problemų rodiklis

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Rasa Proscevičienė taip pat teigia, kad šąlančios galūnės gali būti susijusios su kraujotaka.

„Šąlančios galūnės gali būti ir kraujotakos problemų rodiklis: sutrikusi kraujo cirkuliacija kūne (rekomenduojami ginkmedžio preparatai) gali pasireikšti dėl širdies ydos ar fiziologinių kliūčių kraujui tekėti (pavyzdžiui, dėl padidėjusio cholesterolio kiekio didesnėse arterijose ar kapiliaruose) bei kitų priežasčių.

Kojos gali šalti, jei žemas kraujo spaudimas. Kraujas silpnomis išsiplėtusiomis kraujagyslėmis teka vangiai; jei sergate ateroskleroze, kuri pablogina aprūpinimą krauju; jei kankina varikozinis venų išsiplėtimas", – vardija vaistininkė.

Žmonėms, kuriems šąla galūnės, D. Serapinas rekomenduotų pagalvoti apie jų bendrą kraujotakos situaciją. Anot jo, padidėjus kraujo klampumui, taip pat blogėja kraujotaka. „Šiuo atveju praverstų kraujo tyrimai: cholesterolio, homocisteino, fibrinogeno", – vardija specialistas.

Kaltas ir nikotinas, ir vienatvė

Serapinas pastebi, kad egzistuoja ir psichologinės šalčio netoleravimo priežastys. „Po tam tikrų stresinių situacijų ar įvykių žmogus jaučiasi nesaugus. Dėl apsauginio efekto nori kuo daugiau apsirengti, nors tai nėra susiję su tuo, kad jam iš tiesų šalta. Jau Amerikoje įmonės panašų aspektą panaudojo versle. Visame pasaulyje, o ypač Amerikoje, vis aktualesnė darosi vienišumo problema, todėl ten buvo sukurtos didelį populiarumą sulaukusios antklodės. Jos yra didesnio svorio ir žmogui, kuris miega vienas, sukuriamas didesnis jaukumo jausmas", – sako D. Serapinas.

R. Proscevičienė teigia, kad šąlančias galūnes gali nulemti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, stresas bei nerimas. „Patiriant lėtinį stresą kūnas yra nuolatos įsitempęs, o plūstelėjus adrenalinui galūnėse esančios kraujagyslės susitraukia, pradeda šalti", – sako R. Proscevičienė.

Taip pat, pastebi ji, įtakos gali turėti ir rūkymas, nes nikotinas paskatina kraujagysles susitraukti ir kaupti ant sienelių įvairias apnašas, kurios ilgainiui pristabdo sklandų kraujo tekėjimą į galūnes.

R. Proscevičienė teigia, kad kovai su šąlančiomis galūnėmis gali padėti geležies preparatai, vitaminas B3, vitaminas B12 bei magnis. Anot vaistininkės, derėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris užtikrintų, kad šąlančios galūnės nėra rimtesnės ligos požymis.

Lietuviška vasara – kančia

Tačiau yra žmonių, kurie atvėsus orams lengviau atsikvepia – jie vargiai pakelia net lietuviškų vasarų karštį. Žmogaus reakciją į šilumą, sako D. Serapinas, lemia daugybė veiksnių. Tarp jų ir žmogaus genų struktūra, hormoninis fonas bei medžiagų apykaitos greitis.

„Natūralu, kad didesnio svorio žmonėms šilumą toleruoti sunkiau, nes didesnis riebalų kiekis sąlygoja didesnį energijos, tuo pačiu ir šilumos, pasigaminimą. Kita vertus, šilumos išsklaidymas ir atvėsimas, esant storesniam poodžiui, yra lėtesnis", – teigia gydytojas genetikas.

Tačiau, anot jo, esant sunkesniam karščio toleravimui, nereikia ignoruoti ir nepasinaudoti vasaros privalumais bei teikiama nauda sveikatai. „40 min per dieną pabuvus saulės šviesoje, odoje pasigamina vitamino D tiek, kiek yra daugiau nei 10 įprastinės dozės tablečių, kurios pagal poveikį sveikatai neprilysta natūraliam vitaminui", – pabrėžia jis.

Žmonėms, kurie netoleruoja karščio, D. Serapinas rekomenduoja karštą dieną vengti alkoholio, gausos valgymo. Taip pat, sako jis, reikėtų gerti daugiau vandens bei atkreipti dėmesį į aprangą – rekomenduotina dėvėti šilumai laidžius rūbus iš lino ar medvilnės.

Nulemia ir neurologinės ligos

Karščio netoleravimą, teigia gydytojas genetikas, gali lemti ir neurologinės ligos (išsėtinė sklerozė, pagumburio veiklos sutrikimai) bei genetinės – prakaito liaukų nepakankamas susiformavimas.

„Kartais žmogus blogai toleruoja karštį dėl hormonų apykaitos sutrikimų. Jei žmogaus skydliaukė veikia per stipriai ir jos hormono tiroksino aktyvumas būna padidėjęs, vienas iš požymių būna karščio netoleravimas. Ši būsena mediciniškai vadinama hipertiroze, o jai esant žmogui pasireiškia ir kitų požymių, kaip: dažnesnis širdies susitraukimų dažnis – pulsas, drėgna oda ar skardesnis balsas.

Pastebėjus šiuos požymius žmogui daromi skydliaukės hormoniniai tyrimai, kuriuos pagal galiojančią tvarką gali paskirti ir šeimos gydytojas“, – priduria D. Serapinas.

Savo ruožtu R. Proscevičienė teigia, kad reikia nedelsiant ir kreiptis į medikus, jei jums nuo karščio itin sustiprėjo ir padažnėjo pulsas, kvėpavimas, skauda ar svaigsta galva, spengia ausyse, sutriko pusiausvyra.

„Taip pat jei jaučiate net menkiausią skausmą širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas, pakilo aukšta kūno temperatūra, troškina, jaučiatės mieguistas, vangus. Laiku nesikreipus, gali kilti širdies infarktas, smegenų funkcijų apribojimas, spazmai. Kartais netekama sąmonės“, – vardija vaistininkė.

Esant aukštesnei oro temperatūrai, pasakoja ji, tirštėja kraujas, nes netenkame daug skysčių. „Tuomet žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, yra didesnė trombų susiformavimo tikimybė. Todėl reikėtų vartoti pakankamai daug skysčių. Mineralinis vanduo padeda atkurti prakaitavimo metu prarastus mikroelementus,jei yra būtinybė, papildomai išgerti kraujospūdį mažinančių vaistų“, – rekomenduoja R. Proscevičienė.

Komentarai ()