Ar baisu būti vienišam? Ką sako mokslas

I.Solomonova. World Pres redactor: moteris jaučiasi vieniša, kai jai niekas nepasako jog ji nuostabi. Kodėl būtinai tai turėtų tikti vyrui? Juk jis užprogramuotas būti vienetiniu lyderiu? Kame tyrimo esmė? Vienatvė dar negarantuoja vienišumo jausmo. Dauguma mokslininkų yra vienišiai ir netgi negebantys bendrauti su kitais žmonėmis. Tiesiog bendravimas su intelektualiai silpnesniais yra erzinantis, o ne paguodžiantis. Netgi pats Einšteinas buvo sudaręs sąrašą kokios yra moters pareigos, kad ji nekištų nosies ten kur nieko nesupranta. Pvz.: vienišių savižudybių padaugėja per Kalėdas. Vadinasi iki tol jie buvo kažkuo užimti arne? Geriau būtų tyrimas: kaip intelektualams susidraugauti su emocionalais? Bevertis tyrimas.

Taip. Man asmeniškai bendraujant su kitu žmogumi norisi gauti peno apmąstymams ir peno tobulėjimui, bei spręsti pasirinktą problemą. Svajoju apie gyvenimą silicio slėnyje. Galiu tik įsivaizduoti kiek tenai daug įvairių pakvaišėlių, pasiryžusių aukoti savo laiką vardan idėjos, kuri pakeistų pasaulį... Kolkas sakau, kad vienišu būti nėra baisu. Baisiau yra būti nesuprastam ir neturėti kur savęs realizuoti. Jei žmogus turi tikslą, tai vienišumas jam tik padeda atsiriboti nuo nereikšmingo socialinio triukšmo, kuris atitraukia nuo svarbesnių dalykų t.y. užsibrėžto tikslo.

- Man kilo tokia mintis: vienišumas - kieno tai išmislas? - Ar tik ne moteris tai sugalvojo bandydama įtikinti vyrą jog jam jos reikia? - Ar tik ne moteris sugalvojo meilę, kad vyras ją mylėtų, o ji jį prižiūrėtų? - Sakyčiau straipsnis turėtų būti pavadintas: : Jūs ne vieniši, jūs tik nežinote kas gyvenimą galėtų padaryti pilnatvišku. Kelkitės ir ieškokite. Kovokite dėl savo laisvės netgi jeigu jus užpultų visa propagandinių zombių armija. Kuo daugiau jų sunaikinsite, tuo mažiau liks jūsų broliams ir seserims. Din dan, din dan, din dan. Aš nemirtingas

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia: - Ką čia darai? - Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris. - Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti. - Ai ir taip nukris. ... - Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti. - O kam? Man ir vieno užteks. - Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti. - Na ir kas iš to? - Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti. - O toliau? - Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave. - Ir kas tada? - Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti. - Tai aš tą ir darau. P.S. kitaip sakant kažkas sugalvoja problema kurios kitas neturi ir bando jį įtikinti kad jis ją turi, o paskui siūlo kaip ją išspręsti.

galės gulėti ir nieko neveikti skindamas kokosus ir juos pardavinėdamas. Kokosus už grašius žinoma pirks baltaodis ir perparduos už didesnę kainą. Tereikia įtikinti pinigų galia ir visa tauta skins kokosus, braškes, obuolius ar bet ką kitą... Daugelis net emigruos, kad tai galėtų daryti... Nežinau, kaip mūsų seneliai išaugino tiek daug vaikų, ir aprengė ir pamaitino juos? Gal senovinė buitis buvo geresnė nei dabar? Turiu galvoje, tai kad toji buitis aprūpindavo žmogų tuo ko jam reikėjo, o ne to ko jam norėjosi. O kaip yra dabar? Ar skindami tuos “kokosus“ (dirbdami) jaučiame, kad atėjus laikui galėsime ramiai nieko neveikti? O gal mus apgavo? Privertė užmiršti tikrąją buitį ir tikėti “geresniu gyvenimu“, kad baltaodžiui nereikėtų lenkti nugaros pačiam. (parabolizuotas pasakymas) Iš tikro, kai pagalvoji, tai tiesa. Problema neegzistuoja, iki tol kol ją kas nors suformuluoja ir pateikia jos sprendimo būdą su $ ženkliuku prieš aky. Ekonomika ant to ir eina matyt. P.S. žmonėm reikia susigrąžinti senovinę buitį, jei dar yra kas žino tokią esant. Ir ją modernizuoti, naujovinti, padaryti patrauklia gyvenimo dalimi. Manau tada visi būsime aprengti, sotūs ir laimingi. Vienu žodžiu, ką pasėsi, tą ir pjausi, jei nieko nepasėsi tai būsi alkanas ir šalsi atėjus žiemai. Tokia gyvenimo tiesa.

Visi priklausomi nuo modernaus pasaulio: mašinų; kompiuterių; modernių namų ir modernios buitinės technikos. Kita problema yra ta, kad ne visose šalyse gali gyventi kaip amisas. Amisas nenaudoja modernių prekių, todėl visos jų šiukšlės telpa į kompostą, bet įstatimai liepia mokėti šiukšlių išvežimo mokestį, o kadangi jie nedirba ir pinigų neturi, tai neturi už ką mokėti. Paskui dar žemės mokesti. Gal bus ir nekilnojamo turto mokestis. Sveikatos draudimas ir t.t. Todėl be pinigų neišsisuksi, o kai kuriose šalyse neišsisuksi be didelių pinigų. Ką sunku padaryti vien iš žemės ūkio, kuri tvarkai su kauptuku, o ne traktoriumi. Kitaip sakant, net šalies įstatymai gali apriboti tokį gyvenimą. Dabar mokykla vaikams yra prievolė, o čia dar daugiau pinigų reikia.

Gal kiek keistai nuskambės, bet esu atkreipęs dėmesį, kad (išsireikšiu taip) THC/CBD neleidžia jaustis vienišam. Pvz. man žiema ypač sunkus metas (blogos nuotaikos, depresijos atžvilgiu) ir tikrai per Kalėdas tas dar daugiau paaštrėja. Žinoma pats tą būseną puikiai suprantu ir iš to nedarau kažkokios tragedijos. Žinau, kad atėjus pavasariui šis blogas jausmas dings Dar pridursiu, kad ta vienatvė pasijaučia vakare, t.y. kai dienos darbai pabaigti, kai sėdi vakare prie kompo nieko labai prasmingo neveikdamas, tai tada ir suvoki, kad esi vienišas. Atėjus rytui vienatvė išgaruoja, nes kaip ir patys sakot, turi kažkokių planų.

Nejuokink jaunuoli. THC/CBD tik numalšina tavo depresijų simptomus, bet ne problemą. Nereikia slėptis už THC/CBD kanabinoidų lapų ir pasakot, kaip tai išspęndžia problemas, jeigu tu pats esi problema. Kai vakare sėdi vienas prie kompo imkis kokių darbų kad atneštų naudą. Veik ką nors įdomaus. Eik sportuot vakare į klubą. Eik pasivaikščioti. Bet nesislėlp už kanapės lapų. Taip THC pakelia nuotaika, bet ilguoju laikotarpiu vartojant kanapę ilgai jokio efekto nebelieka.

Visų pirma aš ir nesakiau, kad tai yra problemos sprendimas. Aš sakiau, kad ji neleidžia jaustis vienišam. Požymiai - kai esi vienas, nuolat diskutuoji su savimi (intensyvesniais tempais nei įprastai), todėl neatrodo, kad būtum vienas. Apie priklausomybes tai gal išvis tiesiog PATYLĖK! 15 metų atrūkiau, kokius 5 kasdien. Spėk kiek laiko truko "atchodai" kai nustojau? VIENĄ VAKARĄ - buvo neįprasta taip nueit miegot. Nors tokių vakarų ir prieš tai buvo daug, t.y. kai neparūkęs eidavai miegot. Tad nieko naujo neišgyvenau! Tad savo pasakas apie sugadintus gyvenimus ir priklausomybes pasilaikyk sau! P.S. o vat su nikotinu ar kava neįstengiau susidorot!

Tiesa, Amiso buitis moderniame miesto apsuptyje butu sunkiai imanoma. As sia buiti isivaizduoju kiek kitaip. Koja kojon su moderniomis technologijomis. Aquaponika ir urbanizuota darzininkyste yra imanoma kiekvieno nuosavo namo sode, siltnamyje ar namo rusyje. Zinoma musu klimatas nera dekingas ir reiketu sugalvoti efektyvu sildymo buda saltam sezonui, bet manau viskas imanoma jei tai ekonomiskai apsimoka. Mano kaimynai per ziema sildo siltnamius malkomis ir augina geles. Jei sildytu atsinaujinanciais saltiniais tai jau butu buities modernizavimas ka as ir noriu pabrezti. Del urbanizuotos darzininkystes, labai geras pavyzdys butu YouTube: curtis urban farmer. Sis zmogus ne tik savo bet kaimyno leidziamas ir jo tuscia sklypa apsodina, bei is to gauna pelna. Labiausiai istringa jo naudojami padargai, kurie zymiai pagreitina sodinima, piktzoliu naikinima, zemes paruosima ir derliaus nuemima. O siltnamyje augina mikrodaigus salotas ir pomidorus. Sako daugiausiai pelno gauna is mikrodaigu. Pastudijuokite kam idomu, tikrai apsimoka. Gal kiek nukrypta nuo temos, bet zmogaus laime prasideda nuo pilno skrandzio. Ir nieko nera skaniau, nei valgyti savo uzauginta maista. O gal geriau sedeti priesais televizoriu ir nieko neveikti?

Apie kokias priklausomybes ir sugadintus gyvenimus tu rašai, nes mano komentare to nebuvo. Nereikia kitų interpretuoti savaip, bandant save pateisinti. 15 metų atrūkiai ir dar nesupranti kad gal pats rūkymas žolės yra tau depresijos priežastis, nes tu jautiesi gerai parūkęs, tau linksma, kai pradeda išsigaruoti visas svaigulys tada pradedi susiprasti koks tu vienišas ir pilkas. Atsimerk žmogau, žolė ne tik gydo bet kartais ir kenkia, ypač kai esi pastoviai apsvaigęs. Ieškok sprendimų ne dūmelyje o realiam pasaulyje, ne diskusijose su savimi, o su kitais. Gal tu pats atstumi kitus, dėl kitokios nuomonės nei tavo?

Aš vadovaujuosi asmenine patirtimi, o ne kitų pasakomis ar išgyvenimais. Depresinis* pasidariau paauglystėje kai (liaudiškai tariant) buvau iškirstas. Po to tiek pats, tiek draugai pastebėjo, kad mano nuotaika ir elgesys pasikeitė. a) tiesiog norėjau užbėgti diskusijai už akių, dėl to įkišau tas priklausomybes ir sugadintus gyvenimus; b) priešingai, nuotaika kaip tik tapo geresnė kai nustojau rūkyti (jau kokią trečią dieną, o ne po mėnesio ar panašiai) c) kalbi taip, tarsi aš vis dar rūkyčiau d) žolės rūkymas irgi priskiriamas realiam pasauliui e) ji kenkia tiek, kiek pats to nori. jei atsikėlęs ryte išsikelsi tikslą apsirūkyti, tai tada gal geriau išvis negyventi, nes tikrai "susigadinsi" gyvenimą (turiu omenyje atitrūksi nuo standartinio modelio, o ar tai susigadinimas, vertinat patys).

Problema yra ne žolės rūkimas, ne vienatvė ar kiti dalykai, bet tai ko žmogus nori. Jei to žmogus nori ir gali tai turėti, tai jis laimingas (kaip vienuoliai vienuolyne). Kitas gali turėti ir žmoną ir namus, bet jaustis blogai nes norės kažko daugiau ar kitokių dalykų, bet negalės jų gauti. Taip žmonės pradeda kliedėti jog atskris ateiviai ir sunaikins žmonija, DI išsivystys ir sunaikins žmonija ir t.t. Nes jiems asmeniškai nepatinka esama situacija. Atrodo tie žmonės visko turi, bet tokias nesąmones skleidžia. Dabar dažnai sakoma, kad tu PRIVALAI turėti antra pusę, PRIVALAI turėti išmanų telefoną, PRIVALAI turėti mašina ir t.t. Jei spaudimas iš išorės yra pakankamai stiprus tu gali ir patikėti, kad tau to reikia, nors tau to gal ir nereikia. Kaip su kokosais. Bet jei tavo galimybės neleidžia to turėti, tada gali apimti depresija. Čia kaip su alkoholiu šventėje. Kai tu negeri, o visi aplinkui tau kiša alkoholi. Kaip tu negeri alkoholio? Tik stikliuką. Taigi neišgėrus nelinksma ir t.t. Silpnesnės valios ir jei nėra tau pritariančių gali ir pasiduoti aplinkinių įtakai ir tada visi baliai be alkoholio bus nelinksmi. Nors iki to tau jie ir be alkoholio buvo linksmi. Todėl tokie straipsniai tave bando įtikinti tuo ko tau nereikia ir įspausti į tam tikrus visuomenės rėmus. Kad tau reikia antros pusės (ir tik vienos antros pusės), nors gali būti laimingas ir su laikinais santykiais arba tau reikia daugiau nei vienos pusės Per žmonijos istorija buvo pilna atsiskyrėlių kurie ne tik ne turėjo antros pusės, bet ir iš vis atsiskyrė nuo visuomenės (vienas neseniai buvo rastas Amerikos miškuose). Jau mano minėti vienuoliai ir t.t.

Nusuprantu, ar tau nuotaikos keičiasi ar tu mane bandai išprovokuoti parūkyti Buvau čia jau puse puslapio teksto parašęs, bet pamačiau Shinigami komentarą ir jis gana aiškiai ir labai teisingai viską išdėstė vienoj pastraipoj, aš tau būčiau puslapį visą prirašęs. Ir tuo pačiu pats pridursiu, nes jaučiu kaip Shinigami žodžiai kažkiek palietė ir mane. Žinai aš gyvenime iš principo turiu viską ko reikia - hobius, darbą, stogą virš galvos, draugus, keliones, linksmybes ir žolytę kartais parūkau ir man šiaip cool gyvenimas. Vienintelis dalykas kas išmuša iš vėžių, tai artimųjų klausimai kada susirasi draugę, kada susituoksi ir t.t. Blemba prieš du metus gana sudėtingus santykius išgyvenau ir pakolkas dar nenoriu rimtų santykių, nors artimieji to nežino. Dabar vienas jaučiuos puikiai ir kai norėsiu antros pusės - susirasiu. O tai kas įvyko vaikystėj/paauglystėje tai buvo/pražuvo, manau iš to turi pasimokyti, padaryti išvadas ir nebeatsidurti tokioj situacijoj.

Jeigu neįstatytsi nuotėkų vamzdžio, jos kaupsis tavo pievutėje ir smirdės.

, su tavimi nesutinku dėl vieno - tai nėra šalutinis nuotaikos kėlimo būdas. Kalbu apie žodį šalutinis, jau nesigilinu į tai, kad ir pati žolė nėra kažkokia stebuklinga priemonė būtinai pakelsianti nuotaiką. Tebunie tai tiesiog priemonė, o pagrindinė ar šalutinė priklausys tik nuo tavo asmeninių įsitikinimų. Sakai sportas? 100% sutinku. Šitas daiktas, t.y. žmogaus kūnas, buvo jau taip sutvertas, kad JUDĖTŲ! Kaip atlygį už aktyvų judėjimą tu gauni endorfinų dozę, kuri gali būti gerokai stipresnė net ir už tą pačią žolę! Kūrybinė veikla? Taip, būtent tai mane ir daro laimingą! Ne tiek pats procesas, kiek mane tenkinantis rezultatas. Bet smegenim taip pat reikia poilsio (gal tiksliau reikia, kad smegenys pailsėtų, nes ir taip 90% (skaičiai iš lempos) organizmo energijos pavogė). Tad negali atidirbęs 8, 10 ar 16 valandų (o kartais ir dar ilgiau dirbu) po to dar namie išradinėti dviratį. Tiesiog nuo to pavargsti. Ir galiausiai jautiesi vienišas

. - Va taip galva užimta kažkuo nauju ir tiek Ką manot? Gal ką pasiūlysit geriau, o svarbiausia kur pirkti? Iš Lietuvos siųstis per brangu, tad tai atkrenta. - Beje mačiau kieme žolė paaugo. Reiks nupjaut. Tarp kitko. Kažkieno katė mano kieme šika. Ką daryt? Iškasa braškes ir šika rupūžė.

Čia turiu kitą nuomonę - bent jau galą išklausyk (nuo 19:22) https://www.youtube.com/watch?v=Xyz0NpURbGY?t=19m22s