10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–01)  (0)

Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-10-01 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–01)  (0)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

6:
  Pirmą kartą žmonijos istorijoje užfiksuota, kaip sėkmingai sugaunama kosminė šiukšlė


RemoveDEBRIS sumanė, sukūrė ir pagamino kosmoso kompanijų ir tyrimų institutų konsorciumas, kuriam vadovavo Surrey universiteto kosmoso centras. Zondą orbitoje valdo Surrey Satellite Technology Ltd inžinieriai. Projektą finansuoja ir Europos komisija.

phys.orgtechnologijos.lt

7:
  LHC rastos dvi naujos dalelės, o gal net ir trys

Large Hadron Collider beauty (LHCb) mokslininkai užfiksavo dvi naujas, anksčiau nepastebėtas daleles, o taip pat pastebėjo trečios požymius.
Dvi naujos dalelės, kurias numatė standartinis kvarkų modelis, priklauso tai pačiai šeimai kaip ir protonai. CERN apie tai pranešė savo svetainėje ir du straipsnius paskelbė arXiv.org (1, 2).
Atrastas daleles – Σb(6097)+ ir Σb(6097) sudaro du viršutiniai kvarkai ir vienas nuostabusis, bei du žemutiniai ir vienas nuostabusis.
Šios dalelės dar vadinamos nuostabiaisiais barionais. Jos priklauso keturioms dalelėms, kurios anksčiau stebėtos Fermilab. Tačiau naujieji stebėjimai buvo pirmieji, kurių metu mokslininkams pavyko šias daleles užregistruoti. Paaiškėjo, kad jos maždaug šešis kartus masyvesnės nei protonai.
Tyrėjai mano, kad trečioji galima dalelė gali būti neįprasta sudėtinė dalelė – tetrakvarkas. Tai yra egzotiškas mezonas, kurį paprastai sudaro tik du kvarkai. O tetrakvarką sudaro keturi kvarkai, tiksliau, du kvarkai ir du antikvarkai.
Šios dalelės, pavadintos Zc-(4100), buvo užregistruotos, skylant sunkesniems B-mezonams. Tačiau registracijos standartinis nuokrypis (σ – sigma) siekė tik kiek daugiau nei 3. Tad, Zc-(4100) egzistavimo patvirtinimui ar paneigimui reikės daugiau stebėjimų.

home.cern

8:
  PAR rastas naujas gigantiškas dinozauras

Tarptautinė paleontologų komanda, vadovaujama Witwatersrando universiteto profesoriaus Jonah Choiniere, rado naują zauropodams giminingą dinozaurų rūšį Ledumahadi mafube. Jos atstovai svėrė po 12 tonų ir buvo dvigubai didesni už afrikinį dramblį.
Dinozauro rūšies pavadinimas — mafube — sesoto, viena iš vienuolikos oficialių PAR kalbų, reiškia „gigantiškas griaustinis auštant“. Paleontologų nuomone, tai gerai atspindi įspūdingus dinozauro gabaritus , o taip pat nurodo jo giminingumą su zauropodų grupe.
Ledumahadi mafube — vienas iš didžiausių zauropodų giminaičių ir netgi vienas iš galimų protėvių, nes gyven seniau, nei prieš 200 milijonų metų – zauropodai klestėjo prieš 200 – 85 milijonus metų

www.cell.com

9:
  Surasta pati artimiausia superžemė mokslo istorijoje

Tai pirmoji superžemė, aptikta šimto artimiausių žvaigždžių apžvalginių stebėjimų programos DPS (Dharma Planet Survey) duomenyse. Ateityje ji bus puikus taikinys detalesniems stebėjimams, kurie padės geriau suprasti superžemių – už Žemę masyvesnių uolinių planetų – savybes.

exoplanets.nasa.govtechnologijos.lt

10:
  NASA paskelbė Mėnulio tyrinėjimo planus

NASA pasidalino šešių metų komercinių žemos orbitos skrydžių plano smulkmenomis. Astronautai grįš į Mėnulį ir tobulins pilotuojamo skrydžio į Marsą technologijas.
NASA planuoja panaudoti TKS naujų kosminių avanpostų kūrimui. Tyrimai stotyje padės suprasti, kaip žmones veikia ilgi kosminiai skrydžiai, ir sukurti technologijas, padėsiančias žmonėms vykti į tolimą kosmosą. JAV vyriausybė liks pagrindiniu TKS partneriu iki 2024 metų, paskui, likusius keturis stoties tarnavimo metus dalinsis jos resursais su privačiomis kompanijomis.
Posūkis į privatų sektorių — pirmasis iš penkių NASA konkurencijos ir inovacijų plano punktų
Kiti keturi tikslai susiję su Mėnulio orbitos platforma, aptarnaujama kosminiu laivu Orion, kuriuo galima atlikti iki 21 dienos trukmės skrydžius. Skrydis iki Mėnulio trunka 3-4 dienas. Pati stotis Mėnulio orbitoje ne tik smarkiai padidins misijos tolimajame kosmose laiką, net ir taps atsparos tašku naujoms Mėnulio tyrimo ir komercinio jo potencialo vertinimo kampanijoms.
Pirmasis pilotuojamas Orion skrydis apie Mėnulį numatytas 2023 metais, o amerikiečių grįžimas į palydovą — trečiojo dešimtmečio gale. Bet dar iki tol NASA planuoja bendradarbiauti su privačiomis kompanijomis ir kitų šalių partneriais robotizuotose Mėnulio ilgalaikio buvimo kolonijų statybos misijose.
Ir orbitinė plarforma ir Mėnulio kolonija bus bandymų aikštelės būsimoms misijoms į Marsą, kurios numatomos ketvirtajame dešimtmetyje.

newatlas.com


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(7)
(0)
(7)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: