Žmonija pasaulį nustūmė prie masinio išnykimo ribos: peržengus ją, gyvybė Žemėje gali išnykti milijonams metų, naujausiame tyrime perspėja mokslininkai.

Žmonės taip sparčiai naikina įvairias gyvūnų ir augalų rūšis, jog evoliucija paprasčiausiai nebespėja užpildyti atsiveriančių tuščių ertmių.

Jei ir toliau nebus imtasi aktyvesnių išsaugojimo ir apsaugos priemonių, susiklostys nepavydėtina situacija: per ateinančius 50 metų bus padaryta tokia didelė žala, jog mūsų gamtai prireiks nuo trijų iki penkių milijonų metų atkurti biologinės įvairovės lygį, perspėja tyrėjai.

Per pastaruosius 450 milijonų metų jau būta tokių masinio išnykimo atvejų – net penki. Mokslininkai perspėja, kad klimato kaita, brakonieriavimas, tarša ir gyvūnų gyvenamų teritorijų naikinimas pavojingai artina ir šeštąjį, rašoma independent.co.uk.

Kaip teigia Orhuso universiteto Danijoje ir Gotenburgo universiteto mokslininkai, žmonių veikla jau išnaikino daugiau kaip 300 žinduolių rūšių. Dar daugiau jų išnyks per ateinančius kelis dešimtmečius.

Mokslininkų komanda analizavo, kokią įtaką gamtai daro žmonija. Jie rėmėsi didele duomenų baze, kurioje pateikiama informacija tiek apie egzistuojančias, tiek apie išnykusias gyvūnų ir augalų rūšis visame pasaulyje.

Pasitelkę sudėtingas simuliacijas, mokslininkai suskaičiavo, kiek ilgai evoliucija užtruktų bandydama užpildyti biologinėje įvairovėje išnykus rūšims atsiradusias spragas.

Užuot tiesiog skaičiavę prarastas ar rizikos grupėje atsiradusias rūšis, mokslininkai aiškinosi, kiek laiko prireikė jų netektims kompensuoti. Išnykus rūšims, turinčioms vos kelias giminingas kaimynes, prarandame „unikalių ekologinių funkcijų ir milijonus jas atspindinčių evoliucinės istorijos metų“.

„Didieji žinduoliai arba megafauna, pavyzdžiui, didieji tinginiai ar kardadančiai tigrai, išnykę prieš maždaug 10 tūkst. metų, evoliucijos požiūriu labai pažeidžiami. Šios konkrečios rūšys turėjo vos kelis artimus giminaičius, jų išnykimas reiškė, jog buvo prarasta ištisa Žemės evoliucijos medžio šaka“, – paaiškina Orhuso universiteto paleontologas Mattas Davidas, kuris ir vadovavo tyrimui.

Mokslininkai nusprendė, kad rizikos išnykti grupėje atsidūrę žinduoliai, turintys ilgas evoliucijos istorijas, turėtų būti prioritetinis klausimas.

Akcentuojama, kad azijiniai drambliai (viena iš dviejų dar neišnykusių kadaise itin galingos žinduolių rūšies, kuriai priklauso ir mamutai, ir mastodontai) – viena iš tokių. Tikimybė, jog jiems pavyks išgyventi šį šimtmetį, tesiekia 33 proc.

„Pavyzdžiui, yra daugybė kirstukų rūšių, todėl, jei neliks kelių, jie tikrai susitvarkys. Kardadančių tigrų rūšys buvo vos keturios ir jos visos išnyko“, – primena M. Davidas.

Profesorius Jensas Christianas Svenningas iš to paties Orhuso universiteto pridūrė: „Nors kadaise gyvenome milžinų pasaulyje – milžiniškų bebrų, milžiniškų šarvuočių, milžiniškų elnių ir kitų, dabar gyvename pasaulyje, kuriame praktiškai nebelikę didelių žinduolių rūšių. Keli likę gigantai, tokie kaip raganosiai ir drambliai, atsidūrė rimtame pavojuje – jų labai greitai gali nebelikti“.

Remiantis nauju tyrimu, kurio išvadas skelbia specializuotas leidinys „Proceedings of the National Academy of Sciences“, per pastaruosius 130 tūkst. metų pasaulis neteko 2,5 mlrd. metų kauptos evoliucinės istorijos.

Net ir tokiu atveju, jei žmonės atsisakytų žalingų veiklų, ir gyvūnų nykimo tempai grįžtų į normalias vėžes, biologinei įvairovei grįžti į lygį, koks buvo prieš evoliucionuojant šiuolaikiniam žmogui, prireiktų nuo penkių iki septynių milijonų metų.

Kampanijų WWF-UK vykdomasis vadovas Tony Juniperis sako, kad šis tyrimas – „dar vienas perspėjimas, kad mūsų pasaulį ištikusi rimta krizė“. Štai ką jis sakė „The Independent“: „Kuo daugiau informacijos surenkame, tuo užtikrinčiau galime pasakyti, kad šiuo metu stovime prie masinio išnykimo slenksčio – tokio, kokio nebūta dešimtis milijonų metų. Beatodairiškai ardydami gyvybės tinklą, amžiams pražūtin pasiunčiame skirtingose ekosistemose evoliucionavusius unikalius gyvūnus ir augalus“.

T. Juniperis įspėja, kad esminiai pokyčiai gamtos pasaulyje žmonijai turės dramatiškų pasekmių: „Privalome skubiai sustabdyti gamtinės įvairovės nykimą: ne tik dėl laukinės gamtos svarbos, bet ir dėl to, jog tame gyvybės tinkle gyvena ir žmogus – kartu su tigrais, kamanėmis ir raktažolėmis. Kuo didesnę žalą padarysime gamtai, tuo didesniame pavojuje atsidursime patys“.

Komentarai (3)