Ant kūno atsirado mėlynės? Du svarbiausi požymiai, jog tai ne paprastas sumušimas, o rimta liga ir reikia skubiai pas gydytoją (Video) (2)
Mėlynės be priežasties atsiranda ir tokiais atvejais, kai trūksta kraujo krešėjimo veiksnių, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Pasak jo, sunerimti dėl ant kūno aptinkamų mėlynių reikėtų tuomet, kai jos atsiranda be jokios priežasties.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesa, priduria medikas, mėlynės gali atsirasti ne tik sergant įvairiomis ligomis, bet ir vartojant alkoholį, antibiotikus, imbierą ir česnaką.
Mėlynės ant kūno po traumų, sutrenkimų ar įbrėžimų – normalus dalykas. Tačiau jei jos atsiranda netikėtai ir be jokios priežasties – sunerimti verta. Ypač tada, sako A. Unikauskas, kai aptinkame jas ne ant galūnių.
„Sunerimti reikia tada, kai ant jūsų kūno, išskyrus rankas ir kojas, atsiranda ne mažiau nei 5 mėlynės. Jos turi būti ne mažesnės nei 1 centimetro skersmens“, – teigia gydytojas.
Profesorius sako, kad tokios mėlynės – svarbus įspėjimas apie ligas. Kiekviena mėlynė, tikina jis, turi savo gyvavimo ciklą, kurį galime atpažinti pagal spalvas.
„Mėlynės atsiranda tuomet, kai atsiranda įplėšimas kraujagyslėje ir kraujas eina už kraujagyslių ribų į audinius. Pamažu keičiasi jo spalva ir atsiranda mėlynės atspalviai. Pradžioje ji būna raudonai melsva, nes jai spalvą suteikia eritrocitai. Vėliau jie suyra ir jų vietoje būna biliverdinas, kuris atspalvį pakeičia į žalsvą. Tuomet biliverdinas virsta bilirubinu ir spalva tampa gelsva“, – pasakoja A. Unikauskas.
Kraujas sudarytas iš trijų tipų ląstelių – eritrocitų, leukocitų ir trombocitų. Sumažėjus pastarųjų kiekiui kraujyje, sulėtėja arba visai sustoja kraujo krešėjimas. Ši liga, pasak A. Unikausko, vadinama trombocitopenija.
„Trombocitopenija – ne tiek amžiaus problema, kiek tam tikrų ligų. Jeigu paaiškėja, kad dėl imuninės klaidos organizme antikūnais pažymėti trombocitai pradedami naikinti blužnyje, tenka ją pašalinti. Statistika rodo, kad dažniau tai pasitaiko moterims ir vaikams“, – sako profesorius.
Mėlynės be priežasties atsiranda ir tokiais atvejais, kai trūksta kraujo krešėjimo faktorių: „Savaime atsirandančios mėlynės yra vienas iš simptomų, įspėjančių apie hemofiliją. Hemofilija sergančio žmogaus kraujas nesutirštėja. Gyventi su tokia liga, kai kraujas nekreši ir greitai galima nukraujuoti – tikrai sunku.“
Dar viena savaime atsirandančių mėlynių priežastis, teigia A. Unikauskas, padidėjęs kraujagyslių sienelių pralaidumas – vaskulitas.
„Tai alerginė liga, kuri pažeidžia smulkiausias odos, žarnų, inkstų kraujagysles – kapiliarus. Imuninė organizmo sistema ne taip, kaip turėtų – pernelyg audringai – sureaguoja į kokį nors veiksnį: virusinę ar bakterinę infekciją, vaistus, vabzdžio įkandimą, skiepus, chemikalus ar šaltį. Susidaro imuniniai kompleksai, kurie nusėda smulkiosiose kraujagyslėse, sukelia jų uždegimą, pažeidžia kapiliarų sieneles“, – sako medikas.
Pasak jo, mėlynių atsiradimo priežasčių – daugybė. Nors galime pulti kaltinti ligas, kai kuriais atvejais mėlynės atsiranda ir dėl vartojamų vaistų, ir dėl kai kurių maisto produktų: „Mėlynių priežastimi gali tapti aspirinas, vaistai nuo skausmo, preparatai su ginkmedžiu, antibiotikai. Taip pat jų gali atsirasti ir nuo imbiero, česnako ir alkoholio.“
Plačiau – laidos įraše (žiūrėti nuo 29:00)
