Mokslininkai išsiaiškino, kas Freddie Mercury balsą darė tokiu ypatingu ir pavergiančiu (Video) ()
Lapkričio 2 d. Lietuvoje pradedamas rodyti filmas „Bohemian Rhapsody“ (liet. „Bohemijos Rapsodija“). Tai – biografinė tiek grupės „Queen“, tiek jos vokalisto Freddie Mercury juosta, pasakojanti grupės ir muzikanto istoriją. Bet kodėl grupė tapo tokiu fenomenu? Tuo susidomėjo ir mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Queen“ yra viena didžiausių roko grupių, pardavusi daugiau nei 100 000 000 įrašų kopijų. Prie to itin stipriai prisidėjo unikalus vokalisto Freddie Mercury balsas, žavintis visus tokiuose hituose, kaip „Bohemian Rhapsody“, “Killer Queen”, “We Are the Champions”, “I Want it All” ir daugelyje kitų. Ir mokslininkai atliko tyrimą, kodėl Farroukho Bulsara’o (toks yra tikrasis Freddie Mercury vardas) balsas buvo apibūdinamas kaip „gamtos jėga, pasižyminti uragano greičiu“.
Publikuotas žurnale „Logopedics Phoniatrics Vocology“, tyrimas analizavo filmuotus F.Mercury interviu ir jo a capella įrašų takelius – ir atskyrė garso dažnius, kuriais roko žvaigždė kalbėjo ir kuriais – tęsdavo natą. Rezultatai, kaip ir galima buvo tikėtis, nustebino.
Tyrimas parodė, kad Freddie kalbėdavo 117,3 Hz dažniu, kas yra sodrus baritonas. Bet kai muzikantas išsižiodavo dainuoti – jo valsas varijuodavo nuo 92.2 Hz iki 784 Hz, ir jis galėdavo apimti visą natų spektrą nuo žemos F#2 iki itin aukštos G5. Tai apima tris oktavas!
Bet dažniai yra vienas dalykas, o greitis, kuriuo D.Mercury gebėdavo moduliuoti balsą – visiškai kas kita. Dainininko vibrato buvo žymiai greitesnis tiek už kitų roko, tiek už profesionalių operos dainininkų – nors tai ir nebuvo tikrasis vibrato, kaip pvz. Pavarotti. Tačiau būtent dėl to garsas buvo išsiskiriantis, ir tai buvo tuo magiškuoju elementu Freddie balse.
„Esu diplomuotas tiek dainavimo pedagogas, tiek biofizikas, ir man labai įdomu, kaip balsas dainavimo metu veikia fiziologine/fizine prasme, ir kaip efektyviai galima mokyti dainavimo, – sako pagrindinis tyrimo autorius Christianas Herbstas. – Freddie Mercury buvo meistriškas ir universalus dainininkas, apimantis itin platų balso spektrą. Natūralu, man buvo smalsu objektyviai aprašyti jo dainavimo stilių adekvačiais empiriniais metodais: ne tik akustiniu lygiu, bet ir bandant suprasti, kas vyko jo balso stygose“.
Kai buvo prieita iki bandymo išsiaiškinti kaip veikė „Queen“ dainininko balso stygos, mokslininkai pripažįsta, kad nors jie ir naudojosi profesionalaus roko vokalisto paslaugomis, ir šis bandė imituoti Freddie dainavimą, „egzistuoja akivaizdžios problemos surinkti duomenis iš dainininko, kuris nepasiekiamas tolesniam duomenų rinkimui“ (F.Mercury mirė nuo AIDS paskatinto plaučių uždegimo).
Tačiau mokslininkams pavyko „hipotetizuoti, kad Freddie Mercury buvo pakankamai įgudęs pritaikyti savo gerklų konfigūraciją muzikos reikmėms“. Žinoma, tai – gana santūrus (ir daugelis turbūt sutiks, kad per santūrus) įvertinimas legendiniam „Queen“ vokalistui. Tačiau – ei! Juk tai ir puiki proga dar kartą pasiklausyti muzikos. Kas, žinoma, buvo artima ir patiems tyrimo autoriams: „Queen“ buvo viena iš mano mėgstamiausių grupių nuo pat paauglystės laikų, ir žinoma tai buvo papildoma iniciatyva imtis tokio tyrimo“, – sako C.Herbstas.
Ir nenuostabu, kodėl. Pasaulis dar labai ilgai nepamirš tiek Freddie Mercury’io, tiek „Queen“. Nes jie dar ilgai ilgai… will rock you!
Parengta pagal „Science Focus“.
