Per paskutinį amžių didžiausia pandemija, kurią patyrė žmonija, buvo ispaniškasis gripas. Tačiau egzistuoja daug daugiau ligų, kurios nusinešė labai daug gyvybių – ir iki šiol yra pakankamai mįslingos.

Angliškasis prakaitas

Viena tokių ligų atkeliavo su naujojo Anglijos karaliaus armija. Prieš kelias dienas dešimtys tūkstančių vyrų kovojo pelkėtame Boswortho lauke Lesteršyto grafystėje. Ten 1485 vasarą galiausiai buvo išspręstas Henriko Tudoro ir Ričardo III konfliktas – kuris baigėsi pastarojo mirtimi.

Naujasis karalius, pasiskelbęs Henriku VII, po mūšio parvedė karius į Londoną – tačiau net neįsivaizdavo, kad jam teks susidurti su visai kitokiu mirtinu priešu.

Iš pradžių visų sveikata kiek suprastėjo, o vėliau žmonės ėmė patirti drebulius, galvos ir kūno skausmus. Po kurio laiko prasidėjo didelis prakaitavimas, kuris sukėlė troškulį ir kliedesius. Po viso to žmogų apimdavo didelis mieguistumas, tačiau jei tam norui pasiduodavai – dažniausiai mirdavai.

Su kariais atkeliavusi keista ir nepažįstama liga buvo praminta „Anglišku prakaitu“, o išplitusi visame mieste per 6 savaites nusinešė 15 000 gyvybių. Mirtingumas nuo šios ligos siekė 50 proc. Ilgainiui epidemija sunyko, tačiau ji jau buvo spėjusi išplisti Europoje, kur aukų skaičius irgi nebuvo mažas.

Karts nuo karto liga vis grįždavo ir kamavo kitas Tudorų kartas. Per amžių nuo Boswortho mūšio liga kirto dar 4 kartus.

Henriko VII sūnus – Henrikas VIII – labai bijojo šios ligos, todėl per vieną iš protrūkių kiekvieną naktį miegodavo kitoje lovoje, nes tikėjosi, kad tai padės ligą apgauti. Ji kildavo, atrodytų, iš niekur ir dažnai privesdavo prie mirties vos per kelias valandas. Vienas metraštininkas rašė, kad „gali būti visiškai sveikas pietaujant ir mirtinai sirgti vakarieniaujant“. Keista tai, kad liga turėjo keistą trauką aukštuomenei – nes karališkojo dvaro rūmuose ji pasiglemžė nemažai žmonių.

Iki šių dienų niekas nėra tiksliai išsiaiškinęs kas galėjo sukelti „Anglišką prakaitą“. Aišku tik tiek, kad ligos protrūkį sukėlė ne gripas, Ebola ar kitos liūdnai pagarsėjusios ligos, apie kurias girdime šiandien.

Manoma, kad ligos kaltininkas galėjo būti vienas iš hantaviruso tipų – reta virusų šeima, kuri dažniausiai apkrečia graužikus.

Nauji pavojai

Žinoma, nereikia manyti, kad visas pandemijas sukelia akivaizdūs įtariamieji. Nors daugelyje straipsnių yra kalbama apie gerai žinomus patogenus – tikrasis piktadarys gali slėptis pačiose netikėčiausiose vietose, be to, galbūt jo mes dar net nesame atradę.

„Manau, tikimybė, kad kitą pandemiją sukels visiškai naujas virusas, yra labai didelė. Jei pažvelgtume į pirmą XXI a. pandemiją – SARS, tai pamatytume, kad tai buvo anksčiau nežinomas virusas, kuris apkrėtė žmones ir išplito po visą pasaulį. Taigi, yra daugybė virusų, dėl kurių turėtume nerimauti“, – teigia JAV organizacijos „EcoHealth Alliance“, tyrinėjančios žmonių sveikatą ir aplinkos būklę, ligų ekologas Kevinas Olivalis.

Ir jis nėra vienintelis, kuris taip mano. Dar šiais metais „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas sakė, kad „kita pandemija gali būti kažkas, ko mes anksčiau nesame matę. Aš manau, kad tam turime ruoštis taip pat, kaip ruoštumėmės karui“.

Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra tvirtai įsitikinusi, kad turi sąrašą patogenų, kurie galėtų sukelti mirtiną protrūkį. Į šį sąrašą yra įtraukta ir „X liga“ – paslaptingas mikroorganizmas, su kuriuo žmonijai dar neteko susidurti.

Rasti besislepiančius mirtinus mikroorganizmus arba identifikuoti tuos, kurie yra žinomi kaip neaiškūs ar egzotiniai patogenai, yra sunku. Ką mes galime padaryti, kad juos rastume? Kaip galime žinoti, kurie iš jų gali sukelti protrūkį?

Naujas požiūris

Mokslininkai iš Johno Hopkinso universiteto neseniai publikavo tyrimo ataskaitą, kurioje buvo bandoma atsakyti į šiuos klausimus.

„Tyrimo idėja kilo dėl to, kad visi mano srityje dirbantys mokslininkai ieško idėjų, kas gali sukelti kitą pandemiją – tačiau jie remiasi jau įvykusiais protrūkiais. Niekas nebandė aiškintis ar tai gali būti kaip nors susiję su patogenais, kurie ir leidžia virusui tapti mirtinu. Iki šiol žmonės tik pildė vienas kito sąrašus be jokio kruopštumo, bet neatsakinėjo į tokius klausimus kaip: Kodėl gripas yra pirmoje vietoje? Kodėl negalvojome apie Zika prieš 2016 m. arba apie vakarų Nilo karštligę JAV?“, – kelia klausimus tyrimo vadovė Amesha Adalja.

Pagrindinė tyrimo mintis – kad pandemijas sukeliantys patogenai yra keisti iš pačių pagrindų. Iš milijonų pasaulyje egzistuojančių virusų, vos keletas sukėlė milžinišką ligos protrūkį. Kartu su savo kolegomis. A.Adalja ieškojo neįprastų kombinacijų, kurios galėjo leisti šiems virusams sukelti tokį protrūkį.

Pirmiausia reikia paminėti, kad beveik visi pandemijas sukeliantys patogenai yra virusai. Iš dalies taip yra dėl to, kad virusų yra labai daug ir jų yra visur – pagal biologinių organizmų skaičių, jų yra daugiausia. Kiekviename kvadratiniame mūsų planetos metre yra 800 mln. virusų – o tai reiškia, kad jų yra kiekvienoje ekosistemoje, ir kad jie gali apkrėsti kiekvieną organizmą.

Žvelgiant į virusų populiaciją ir jų gebėjimą klonuotis žaibo greičiu – gauname tokį tempą, kuriam gamtoje nėra lygių. Ir tai reiškia ne tik tai, kad jie gali patekti į mūsų imuninę sistemą, bet ir tai, kad kurti vakcinas ir antivirusines procedūras yra labai sunku. Nors egzistuoja keletas antibiotikų rūšių, kurie nužudo daugybę bakterijų, tačiau nėra tokių vaistų, kurie padėtų nuo viruso, kuris labai nori atlikti savo darbą.

Supervirusai

Viena virusų grupė – RNR virusai, kurie turi genomus, pagamintas iš RNR (o ne DNR), klonuojasi labai ekstremaliai. Kai šie supervirusai kuria naujas savo genetines kopijas, jie praleidžia žingsnį, kuriame tikrinama ar kopijavimo metu neatsirado klaidų – o tai reiškia, kad mutacijos yra itin dažnos ir naujos viruso versijos yra kuriamos praktiškai be perstojo.

Į šią virusų kategoriją patenka ir daugybė žmonijai žinomų patogenų – tokių kaip gripas, ŽIV, SARS, Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusas (MERS), Zika, Ebola, poliomielitas ir rinovirusas (labiausiai paplitusi peršalimo priežastis).

Į šią virusų grupę yra įtraukiami ir mažiau žinomi pavojai, pavyzdžiui, enterovirusas-68 – retai pasitaikantis poliomielito giminaitis, kuris dažniausiai apkrečia kūdikius, vaikus ir paauglius. Jis buvo atrastas 1962 m. žiemą, kai 4 vaikai susirgo plaučių uždegimu Kalifornijoje.

Žinoma, niekas nesako, kad šis virusas ims staigiai žudyti žmones – bet jis atitinka visus pandemiją sukeliančio viruso kriterijus, įskaitant ir paskutinę sąlygą: kvėpavimo takų užkrėtimą.

„Tokius virusus yra daug sunkiau sustabdyti, nes kvėpavimas yra esminė gyvenimo dalis ir sustabdyti žmones nuo kvėpavimo būnant netoli vienas kito yra labai sunku. Tai ne tas pats, kai kalbame apie virusą plintantį krauju ar kitais kūno skysčiais“, – sako A.Adalja.

Nors keletą amžių JAV enterovirusas-68 buvo nepastebimas – dabar susirgimų skaičius didėja. Šis patogenas buvo susietas su paslaptingu, į poliomielitą panašiu protrūkiu 2014 m. JAV. Tada šis virusas nužudė 4 žmones – įskaičiuojant ir 10 metų mergaitę. Tose vietose nesenai susirgo dar daugiau vaikų, kai kurie patyrė staigų paralyžių vienoje ar daugiau galūnių. 12 iš jų tyrimų rezultatai parodė, kad jie serga enterovirusu-68.

„Ši grupė yra labai nuvertinama dėl turimų patogenų, tačiau nėra jokios vakcinos nuo enterovirusų, tik nuo poliomielito. Be to, tikriausiai yra enterovirusų, kurių dar nesame atradę ir dėl to šią grupę reikia stebėti atidžiausiai“, – teigia A.Adalja.

Tūkstantis naujų virusų

Nors daugumos virusų dar paaiškinti negalime, paslaptingiausiai išlieka zoonotiniai virusai, kurie apkrečia gyvūnus ir iki šiol yra sukėlę beveik kiekvieną pandemiją žmonijos istorijoje. Šioje grupėje rasite ir tokius gerai žinomų ligų pavadinimus, kaip ŽIV bei Nipah. Be to, 1918 m. 50-100 mln. nužudžiusi paukščių gripo pandemija gavo tokį pavadinimą, nes pirmiausia atsirado paukščiuose.

Tokie mokslininkai kaip K.Olivalis keliauja aplink pasaulį ir ieško naujų virusų. Per pirmąją JAV vyriausybės sugalvotą ligų priežiūros programą 2009-2014 m. jam ir jo komandavai pavyko rasti apie tūkstantį naujų virusų.

„Daugumai yra įdomu koks yra neatrastų virusų skaičius. Mes manome, kad tai gali siekti milijonus ir dauguma iš jų gali apkrėsti ne tik kitus žinduolius, bet ir žmones“, – sako K.Olivalis.

Dėl tokio didelio virusų skaičiaus atskirti tuos, kurie liks gyvūnuose – nuo tų, kurie gali būti pavojingi visam pasauliui – yra labai sunku. Žinoma, yra tam tikrų užuominų. Pavyzdžiui, virusų galima ieškoti pagal genus, kurie leistų patogenui prisikabinti prie žmogaus ląstelių ir taip patekti į organizmą – arba ieškoti, kurie gyvūnai nešioja tam tikrus virusus.

Valdžios neveiklumas

2017 m. K.Olivalis kartu su savo kolegomis iš „EcoHealth Alliance“ nusprendė išsiaiškinti, kur galėtų slėptis patys pavojingiausiu patogenai. Komanda išanalizavo tūkstančius virusų, kurie apkrėtė kitus žinduolius – ir 188, kurie, kaip žinoma, apkrėtė žmones.

Vienas atradimas parodė, kad kita pandemija greičiausiai gali kilti iš šikšnosparnių. Šis atradimas nėra netikėtas – nes nors niekas tiksliai nežino kodėl, šikšnosparniai nešioja daugybę bjaurių virusų. Tiesą sakant didžioji dalis žmones apkrėtusių virusų – tokių kaip SARS ar Ebola – kilo būtent iš jų.

Kitas svarbus aspektas – gyvūnų, kurie gali užsikrėsti, diapazonas. Iš to kyla dar viena paslaptinga virusų grupė – bunyavirusai. Šios grupės patogenai turi daugybę potencialių aukų – nuo vabzdžių iki augalų, o tai reiškia, kad žmonės irgi gali apsikrėsti. Hentavirusai irgi priklauso šiai grupei.

„Tai virusai, apie kuriuos žmonės niekada negirdėjo, bet jie yra pavojingi dėl savo patogeniškumo“, – teigia K.Olivalis.

Anot mokslininkų, kai yra atrandamas potencialus patogenas, sunkiausia yra priversti valdžią suprasti, jog tai rimta. Kaip teigia Kolumbijos universiteto epidemiologas Stephenas Morse, „tai yra sudėtinga net ir su tokiais žinomais virusais kaip Ebola – o nauji, egzotiški bunyavirusai neturi šansų“.

„Aš nenorėčiau sakyti, kad tai būtų sustabdę protrūkį, tačiau kai 2014 m. pirmą kartą buvo pranešta apie Ebolos protrūkį Vakarų Afrikoje, PSO rašė, kad tai greitai evoliucionuojantis virusas, kas jau turėjo sukelti nemenką paniką. Buvo 43 Ebolos protrūkiai, o tai didelis skaičius“, – prideda S.Morse.

Tik po kelių mėnesio valdžia davė atsakymą, tačiau virusas jau buvo išplitęs į miestus.

„Manau, kad susitelkti į pandemijas turime labiau nei kada iki šiol. Žinoma, didžiausia problema kyla mobilizuojant išteklius ir sulaukiant pritarimo iš valdžios“, – sako K.Olivalis.

Pavojinga praeitis

Kalbant apie pavojingus virusus reikia paminėti ir 1977 m. išnykusius raupus. Šis virusas, gyvavęs 3,000 metų, pražudė šimtus milijonų žmonių, tarp jų – kai kuriuos Europos karalius ir karalienes ir didelę dalį Šiaurės Amerikos vietinių populiacijos.

Mumifikuota Egipto faraono Ramzio V galva turi po šios ligos išlikusių žymių. Tokių turėjo ir Sovietų Sąjungos vadovas Jozifas Stalinas, kuris nuolat reikalavo, kad visos jo nuotraukos būtų retušuojamos.

Raupai atitinka visus pandemiją galinčio sukelti viruso kriterijus – tai RNA virusas, kuriuo užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Nors oficialiai apie raupų išnykimą buvo paskelbta 1977 m., paskutinę savo auką jie pasiglemžė po metų – kai fotografas užsikrėtė laboratorijoje Birmingeme. Šis atvejis rodo, kad tai gali atsitikti ir vėl. Iki šiol raupų virusai yra laikomi saugyklose Atlantoje (JAV) ir Kolcove (centrinėje Rusijoje).

1970 m. nuo raupų buvo skiepijama daugybė žmonių, tačiau šiandien šis vakcinacijos procesas yra nutrauktas, vieninteliai žmonės turintys imunitetą – vidutinio amžiaus ir vyresni. JAV ir dauguma kitų šalių turi vakcinos atsargų tam atvejui, jei raupai grįžtų – bet net ir tada tokia liga labai greitai išplistų pasaulyje ir nužudytų milijonus.

Taip pat nereikia pamiršti ir bioterorizmo pavojaus. Šiandien galime sukurti virusą beveik iš nieko, kaip instrukcija pasinaudojus tik jo genetine seka. Jei kada nors toks virusas būtų paskleistas – tai pakeistų pasaulį visam laikui.

B.Gatesas yra sakęs: „Su atominiais ginklais tikriausiai baigtume tada, kai nužudytume 100 mln. žmonių – tačiau raupai nesustos. Mūsų populiacija yra naivi ir nepasiruošusi, todėl jei toks virusas išplistų, būtų daug daugiau aukų“.

Nors praėjo nemažai laiko po 1485 m. „Angliškojo prakaito“ protrūkio – mes vis tiek galime pasimokyti iš klaidų. Gripas šiandien yra didžiausias kandidatas sukelti kitą pandemiją, bet jis yra ne vienintelis. Jei nepriimsime visų kitų D klasės virusų rimtai, tai ilgainiui gali tapti didžiausia žmonijos klaida.

Paruošta pagal BBC.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)