Indonezijoje rado ypatingą objektą: užima bent 15 hektarų plotą ir yra senesnis už Egipto ir Majų piramides (Video) ()
Gunung Padango megalitas Indonezijoje žinomas nuo XIX a. Ši senovinė teritorija yra Vakarų Javos provincijoje ir ilgai buvo manoma, kad tai senų laikų kapavietė, pastatyta iš didelių vulkaninės kilmės uolų – bazaltinio andezito. Bet panagrinėjus atidžiau, atsiskleidžia daug dramatiškesnė istorija, rašo „IFL Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kasmetiniame Amerikos Geofizikų sąjungos susitikime paskelbtame pranešime mokslininkai teigia, kad tyrimai rodo, jog statinys apima ne tik kalno viršūnę, bet ir driekiasi jo šlaitais, o bendras plotas užima mažiausiai 15 hektarų.
Šis objektas pastatytas ant senesnės ir daug sudėtingesnės uolos, kuri, kelia hipotezę mokslininkai, iš tiesų yra joks ne kalnas, bet greičiau seniausia pasaulyje piramidės tipo struktūra.
Prieš pristatydami tokį pranešimą, mokslininkai atliko išsamius geofizinius tyrimus, paremtus žemės radaru (angl. ground penetration radar, GPR) – tai metodas, kuris naudoja aukšto dažnio radijo signalus, siunčiamus po žeme ir pagal tai kuriamas požemio vaizdas. Jie taip pat atliko tradicinius archeologinius kasinėjimus ir paėmė giluminių pavyzdžių. Viską susumavus, tyrimas sufleruoja, kad struktūra ir ne tik dirbtinė, bet ir „besitęsianti giliai į žemę“.
„Struktūra pastatyta ne visa iš karto, bet susideda iš kelių chronologiškai nuoseklių periodų, – rašoma „Earth and Space Science Open Archive“ skelbiamame tyrime. – Pačiame viršutiniame sluoksnyje yra horizontalių bazaltinių uolų, kuriančių laiptines terasas, papuoštas egzotiškai sustatytomis vertikaliomis kolonomis, iš kurių susidaro sienos, takai ir erdvės“.
Antrasis sluoksnis, esantis 1-3 metrų gylyje, anksčiau buvo laikytas natūralia uolienų formacija – bet jis taip pat turi panašias kelių metrų storio uolines kolonas. Galiausiai, trečiasis sluoksnis sukurtas iš žmogaus rankomis apdribtų uolų fragmentų, yra 15 metrų gylyje ir įkurtas ant bazaltinės lavos „liežuvio“.
Preliminarus matavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad pirmasis (viršutinis) sluoksnis buvo sukurtas prieš daugmaž 3000-3500 metų, antrasis (vidurinysis) – prieš 7500-8300 metų, o trečiasis ir pats giliausias – prieš daugiau nei 9500 metų – ir gali būti, kad jam net 28 000 metų. Palyginimui, Didžiajai Gizos piramidei – „vos“ 4500 metų, seniausioms majų piramidėms – apie 3000 metų.
Bet „Live Science“ atkreipia dėmesį, kad statinys nors ir gali priminti majų statytas piramides, vis dėl to nuo jų skiriasi: jis nėra simetriškas.
Mokslininkai teigia, kad šie atradimai yra preliminarūs, o radimvietė „verta tolesnių tyrimų, ypač aiškinantis, kas slypi giliau po megalitine zona“ – tame tarpe ir didelės požeminės erdvės, glūdinčios giliai žemėje.
Šiais laikais vietiniai gyventojai vis dar naudoja viršuje esančią aikštelę kaip šventvietę, kur meldžiasi ir medituoja – tad nenuostabu, kad ji lygiai tokiems patiems tikslams buvo naudojama ir prieš tūkstančius metų.
