10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–31)  ()

1: Nauji New Horizons pažįstami;

2: Silpstantys magnetai;

3: Replikacijos kontrolė – išaiškinta;

4: Veneriniai drebėjimai;

5: Anglis – be šiltnamio;

6: Dantingi skraidantys dinozaurai;

7: Akylieji elektrono stebėjimai;

8: Tigrai kosmose – ilgam;

9: Dulkėti fizikos dėsniai;

10: Ornitologiniai džiaugsmai.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-12-31 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–12–31)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  NASA zondas rengiasi Naujųjų Metų pasimatymui su toli už Plutono orbitos esančiais pirmykščiais objektais

2006 metais paleisto NASA kosminio zondo New Horizons nuopelnų sąraše yra tolimos nykštukinės planetos Plutono aplankymas ir jo paviršiaus nufotografavimas, atskleidęs jos atmosferą ir paviršių. Bet Žemei sutinkant naujuosius metus, New Horizons bandys atlikti įspūdingiausią triuką: kelionę laiku atgal.
New Horizons praskris pro 35 kilometrų diametro Kuiperio juostos objektą MU 69 (Ultima Thule) už 6,6 mlrd kilometrų. Tikimasi, kad jame nevyko jokie pokyčiai nuo pat susiformavimo prieš milijardus metų.


Tiesioginė transliacija

www.sciencemag.org technologijos.lt

2:
  Afrikos anomalija silpnina Žemės magnetinį lauką

Žemės magnetiniai laukai kartais pasikeičia vietomis, tačiau tai – ilgas procesas. Bet dabar magnetinis laukas sparčiai silpsta – ir mokslininkai pradėjo iš tiesų baimintis, jog tai reiškia, kad ašigaliai susikeis vietomis.

www.sciencealert.comtechnologijos.lt

3:
  Atskleista DNR replikacijos kontrolės paslaptis

Mokslininkai išsiaiškino, kaip DNR reguliuoja dukterinių molekulių sintezės laiką.
Tarptautinės tyrėjų grupės vadovas profesorius Davidas Gilbertas sakė, kad replikacijos valdymo mįslė ilgai klaidino mokslininkus:
„Mums tai liko paslaptimi. Atrodė, kad replikacijos niekas neveikia. Nuodugniai aprašėme, kaip ji kinta įvairaus tipo ląstelėse ir sustoja susirgus. Tačiau svarbiausias dalykas liko neaiškus — ją kontroliuojančios DNR atkarpa“.
Tyrinėdamas pelių DNR segmentus, Gilbertas su kolegomis aptiko neįprastą struktūrą. DNR sekoje jie pastebėjo tris atkarpas, kurios dažnai viena su kita lietėsi. Pasinaudoję CRISPR-Cas9 technologija, tyrėjai visas tris zonas iškirpo vienu metu.
Taip mokslininkai pasiekė ilgai ieškotą tikslą – struktūros pašalinimas paveikė replikacijos kontrolę. Sekos pakeitimas paveikė ne tik replikacijos laiką, bet ir trimatę DNR struktūrą, kuri po operacijos kardinaliai pakito.
Atradimas padės kovoti su ligomis, susijusiomis su replikacijos laiku, tokiomis, kaip vėžys. Be to pasak profesoriaus Gilberto, replikacijos laiko pakeitimas gali paveikti ir genetinės informacijos perkėlimo kokybę, kas irgi skatina naujus eksperimentus.

www.cell.com

4:
  Sprogimai dykumoje padeda mokslininkams planuoti balionus Veneros žemės drebėjimų aptikimui

Šią savaitę ramioje, tylioje dykumoje netoli Pahrumpo, Nevadoje, tyrėjai sukėlė dirbtinį žemės drebėjimą. Jis supurtė žemę ir – kas nėra taip akivaizdu – orą. Taip NASA mokslininkai galėjo klausyti vibracijų viršuje skrendančiais balionais.

www.sciencemag.orgtechnologijos.lt

5:
  Vokietijoje uždaryta paskutinė anglies kasykla

Vokietijoje simboline ceremonija pažymėta paskutinės anglies kasyklos šalyje uždarymas. Vyriausybė sako, kad anglies kasyklos tapo per brangios išlaikyti, nes nuolat turėjo būti subsidijuojamos. Mokslininkų teigimu, sprendimas buvo reikalingas norint sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

fortune.comtechnologijos.lt




6:
  Anglijoje aptiktos naujos rūšies pterozauro fosilijos

Portsmoutho universiteto paleontologai rado naujos priešistorinių skraidančių reptilijų liekanas.
Naujoji rūšis Klobiodon rochei, priklauso senoviniam skraidančių padarų, pterozaurų, būriui.
Juros periodo viduryje, prieš ~167 milijonus metų gyvenusios sparnuotos reptilijos sparnų mojis siekė 2 metrus. Fosilijos rastos Oxfordshire, Anglijoje.
Žinoma tik apie apatinį Klobiodon rochei žandikaulį, tačiau jo dantų sandara – unikali. Klobiodon rochei dantys priminė iltis, siekė 26 mm ilgį, kai tuo tarpu dauguma pterozaurų dantų visai neturėjo.
Klobiodon rochei ir kiti Stonefieldo pterozaurai gyveno drauge su vienu iš žinomiausių ir svarbiausių dinozaurų — plėšriuoju megalozauru, pirmuoju moksliškai aprašytu dinozauru.

www.app.pan.pl

7:
  Mokslininkai pirmą kartą stebėjo elektronų elgesį cheminių reakcijų metu

Fizikai jau seniai tyrinėja atomų mastelių procesus, valdančius chemines reakcijas, tačiau niekados anksčiau jiems nėra pavykę tiesiogiai stebėti elektronų judėjimo.
Paderborno universiteto ir Fritzo Haberio vardo instituto Berlyne tyrėjai pademonstravo galimybę stebėti elektronų judėjimą cheminių reakcijų metu.
Elektronai yra labai maži, jų skersmuo mažesnis už vieną kvadrilijoninę metro dalį, ir apskriejimo apie atomo branduolį laikas matuojamas femtosekundėmis. Elektronų elgesį tiriantys eksperimentatoriai juos veikia lazerio impulsais – taip galima paskaičiuoti elektronų energiją ir impulsą.
Tačiau femtosekundžių trukmės įvykius registruoti sudėtinga: iš pradžių reikia sutrikdyti sistemą lazerio impulsu, o paskui kelias femtosekundes ją stebėti. Tokią raišką pasiekti sunku, nes femtosekundės labai jau trumpos: per sekundę šviesa gali įveikti beveik 300 tūkstančių kilometrų, bet per femtosekundę spėja nulėkti vos 300 nanometrų.
Lazeriu sujaudinti valentiniai atomo elektronai — esantys ne atome ir galintys sudaryti cheminius ryšius — gali persitvarkyti, suformuoti naujus ryšius, tad ir naujas molekules. Tačiau kadangi sąveika tokia sparti ir trumpa, tyrėjai tegalėjo spėlioti, kaip šie persitvarkymai vyksta.
Siekdamas geriau ištirti elektronų elgesį, daktaras Wolf Gero Schmidt iš Paderborn universiteto su kolegomis pasinaudojo Štutgarto našių skaičiavimų centro (High Performance Computing Center Stuttgart) superkompiuteriu ir sumodeliavo šį fenomeną.
„Eksperimentuotojų grupė iš Fritz Haber vardo instituto kreipėsi į mus dėl šio tyrimo ir mes sukūrėme simuliaciją, — pasakoja Schmidtas. — Šiuo atveju teorija buvo pirmiau už eksperimentą, nes mes jau buvome pateikę prognozes — ir eksperimentas jas patvirtino“.
Dabar komandos simuliacijas sudaro maždaug tūkstantis atomų, tačiau nepaisant mažo jų dydžio, tyrėjai gali stebėti atomų ir jų elektronų sąveiką.

www.nature.com

8:
  Kinijos mokslininkai į orbitą išsiuntė nykstančios tigrų rūšies DNR

Praėjusį šeštadienį iš Jiuquan Palydovų leidimo centro pakilusi Long March 11 raketa į maždaug 1000 kilometrų orbitą iškėlė konteinerį su sausais milteliais – iš Pietų Kinijos tigro patino kraujo išskirta DNR. Šiai tigrų rūšiai gresia visiškas išnykimas.
Pagal mokslininkų sumanymą, genetinė medžiaga daug dešimtmečių liks idealiose sąlygose – mikrogravitacijoje ir žemoje temperatūroje, ir, kas ne mažiau svarbu, bus patikimai apsaugota nuo kosminės radiacijos poveikio. Ateitiyje, jei prireiks, tolimi mūsų palikuoniai galės panaudoti išmirusios rūšies atkūrimui.
Tai nėra pirmasis panašus kinų mokslininkų projektas. Prieš porą mėnesių Shanghai ManWei Technology kompanija pirmą kartą į orbitą iškėlė genetinė medžiagos talpą DSB-01 su aštuonių kinų genetine medžiaga. Kompanijos valdžia ketina ilgainiui aplinkžeminę kosminę „saugyklą“ pripildyti milijonais biologinių pavyzdžių, galbūt bus siunčiami į Marsą ir kitas planetas.

www.chinadaily.com.cn

9:
  Didelės dulkių dalelė paneigia fizikos dėsnius

Po pasaulį sklinda fizikos dėsniams nepaklūstančios gigantiškos dulkės: tiesiog nesuvokiama, kas jas laiko ore

www.sciencealert.comtechnologijos.lt

10:
  Brazilijoje aptikta rečiausias pasaulyje paukštis

Merulaxis stresemanni — nedidelis paukštelis su būdingais šereliais ant snapo — yra viena iš rečiausių paukščių rūšių pasaulyje, todėl kiekvienas susitikimas su juo – tikra dovana ornitologams. Kadangi aptinkamas retai, specialistai netgi ėmė baimintis, kad rūšis išmirė.
Tačiau po kelių mėnesių bergždžių paieškų Brazilijoje, vieną iš rečiausių ir nykstančią paukščių rūšį pavyko aptikti. Mokslininkai mano, kad pasaulyje liko vos keli Merulaxis stresemanni atstovai. Gruodžio 12 ir 14 dieną Brazilijoje užfiksuotos dvi patelės, kas gamtosaugininkams teikia viltį, kad rūšį dar įmanoma išsaugoti nuo visiško išnykimo dėl aktyviai naikinamos jos gyvenamosios aplinkos tropiniuose miškuose.
Pirmą kartą Merulaxis stresemanni paukščiai buvo aprašyti dar 1830 metais ir nuo laiko laikyti nepagaunamais – kitas susitikimas su šiais retais paukščiais įvyko tik 1995 metais.

abcbirds.org


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(6)
(0)
(6)

Komentarai ()

Susijusios žymos: