To nebandė dar niekas kitas visame pasaulyje: Kinija Mėnulyje ėmėsi auginti bulves ()
Sausio 3 d. Kinijos zondas ir marsaeigis buvo įrašyti į istoriją, nes tapo pirmąja žmogaus sukurta technologija, kuri sėkmingai pasiekė tolimąją Mėnulio pusę. Ši teritorija mažai tyrinėta, kalnuota, nusisukusi nuo Žemės ir nepažįstama.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusią savaitę pasirodė ir pirmosios geros kokybės nuotraukos nuo Mėnulio tolimosios pusės paviršiaus. Jose matoma, kaip nuo nusileidimo modelio „Chang'e 4“ nuvažiuoja mėnuleigis „Yutu 2“ ir keliaudamas į priekį už savęs palieka pirmuosius žmonijos pėdsakus tolimojoje Mėnulio pusėje.
Įdomu tai, kad su zondu bei mėnuleigiu atkeliavo ir keletas gyvų organizmų. „Yutu 2“ su savimi turi mažą indą, kuriame – bulvių ir baltažiedžio vairenio (Arabidopsis thaliana, žydinti gėlė iš kopūsto ir garstyčių augalų šeimos) sėklos bei šilkaverpių kiaušinėliai.
Už viso to slypinti idėja yra ta, kad augalai šilkaverpiams suteiks deguonies, o šie suteiks anglies dioksido ir maistinių medžiagų augalams palikdami atliekas. Mokslininkai atidžiai stebės ar augalai sėkmingai atlieka fotosintezę ir auga šioje neįprastoje aplinkoje.
„Norime ištirti, kaip augalai kvėpuoja ir atlieka fotosintezę Mėnulyje“, – teigia pagrindinis eksperimento planuotojas Xie Gengxinas.
Šis eksperimentas, susijęs su biosfera, yra 28 Kinijos universitetų bendradarbiavimo rezultatas. Jie visą gyvybę, iškeliavusią į kosmosą, sutalpino į 0,8 litrų aliuminio cilindrą, kuris sveria 3 kilogramus. Viduje yra žemė, įvairios maistingos medžiagos ir vanduo. Saulės šviesa į vidų patenka per specialų vamzdelį, o mažos kameros stebi aplinką. Duomenys bus perduoti atgal į Žemę naudojant specialią transliacijos sistemą „Queqiao“.
„Kodėl bulvės ir Arabidopsis thaliana? Todėl, kad ši gėlė auga greitai ir ją patogu stebėti – o bulvės vieną dieną taps pagrindiniu maisto šaltiniu keliautojams kosmose. Mūsų eksperimentas gali padėti sukaupti daugiau žinių apie augalus ir maistą kosmose, o vėliau šias žinias galėsime panaudoti kuriant gyvenimą Mėnulyje“, – teigia eksperimento vadovė ir Chongqingo universiteto viceprezidentė Liu Hanlong.
Baltažiedis vairenis kosmose buvo auginamas ir anksčiau, Tarptautinėje kosminėje stotyje. Šis eksperimentas parodė, kad augalo lapai pakyla ir nusileidžia dėl Mėnulio sukuriamos gravitacijos. Žinoma, tai nereiškia, jog augalai elgsis lygiai taip pat tolimojoje Mėnulio pusėje.
Kol nėra tikslių rezultatų galime tik juokauti, kad pagaliau egzistuoja gyvybė ne tik Žemėje, bet ir Mėnulyje, žinoma, reikia nepamiršti, kad tą gyvybę ten nugabenome mes.
Parengta pagal „Live Science“ ir „Science Alert“.
