Kas Mėnulyje nukris greičiau - plunksna ar plaktukas? „Apollo 15“ astronautai tai išbandė praktiškai (Video)

Rimtai?

Dar reikėjo palaukt iki Liepos. Būtų buvę lygiai 50 metų senumo naujienos.

Arunas1949 straipsnis kaip tik tau.

Kad Žemė apvali, žinoma jau ne vieną tūkstantmetį, kad Mėnulis apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, kaip ir apie Žemę, irgi jau senokai žinomas faktas; kad plunksna ir plaktukas nukristų taip pat greitai, dar Niutonas prikišamai parodė. Bet kas iš to? Pakartojus Einšteino samprotavimus apie begalinius dalykus, niekas iš esmės nepasikeičia. Taip ir sukasi laiko ratas, prikišamai primindamas, kad gyvename geriausiame iš galimų pasaulių

masė visą laiką turi reikšmės.didesnė masė visą laiką daugiau trauks.tame tarpe mėnulis ir kamuoliukas,bet čia yra tokia inercija. kamuoliuko masė didesnė nei plunksnos,ir traukia prie mėnulio paviršiaus stipriau,iš 1,5 m aukščio greičiausiai mėnulio paviršių pasieks plunksna,iš 10 kilometro aukščio gal ,kamuoliukas.beorėje erdvėje vienodu greičiu jie tikrai nesileis.

Mokėsi įrodyti remdamasis mechanikos dėsniais? Ak tiesa, tu gi formulių nežinai, tik savo "sveiku protu" vadovaujiesi.

Tikrai taip, didesnė masė traukia stipriau. Tačiau kaip teisingai pastebėjote, didesnė masė yra labiau inertiška. Todėl ją sunkiau įgreitinti. Neapkraudamas formulėmis, pasakysiu, kad šie poveikiai susilygina ir beorėje erdvėje ir kritimo greitis priklauso tik nuo laisvojo kritimo pagreičio.

s = a*t^2 / 2 t = sqrt(2 * s / a) F=m * a a = F / m t = sqrt(2 * s * m / F) F = G * m * M / r ^ 2 t = sqrt(2 * s * m * r^2 / G * m * M) = sqrt (2 * s * r^2 / G * M) Taigi kritimo laiko formulėje krentančio kūno masė nefiguruoja. Tai apytikslis algebrinis sprendimas, s ir r priklausomi, reiktų integruoti, bet įtariu, dif lygtys bus kiek per sudėtinga. Rezultatas, jei ką, identiškas.

Gali sąžiningai atsakyt, koks galutinis vidurkis iš fizikos/matematikos mokykloj? Nors atrodo, kad toli iki baigimo. Postringautojas...

, geriausias manau būdas įsivaizduoti, kaip veikia trauka skirtingos masės objektus, tai įsivaizduok vieną arklį , bei kartu surištus lygiai tokius pat penkis arklius. Penkių arklių kaip vieno objekto masė bus didesnė, bet vien dėlto jog jie yra penki jie tikrai nesugebės begti greičiau nei vienas arklys.

jokios mases objektuose ner. yra tik objektu skirtingas turis ir tankis. ir yra gravitacines jegos poveikis - apie kuri nifiga neismanom. rasyt, kad gravitacinis poveikis "traukia" ar ten "krenta" - yra kolkas neirodyta. pradziai visiems reiktu ismokt diskutuot tiksliais terminais - kurie bent jau patvirtinti.

Kai diskutuosim apie masės prigimtį, gravitaciją, tada galėsim aptarti terminus, definicijas. O aptariamai temai tai neturi absoliučiai jokios įtakos.

Juk vienu žodžiu "masė" kurios vienetai "kg" kaip ir apibūdinamas objekto tūris ir tankis.. taiga masę objektas visgi turi. Tuo tarpu svoris kurios vienetai "N" (niutonai) tai jėga kuria objektas veikia kažkokį tai paviršiaus plotą kuris trukdo to objekto atomams bėgti/Kristi/skirsti/leistis į šiuo atveju žėmės centrą dėl kažkokios tai priežasties... haha Bet žinoma jog mažesni dangaus kunai tokie kaip mėnulis turi mažesnę gravitaciją, todėl ir aš sverdamas 80kg (masė) veikiu grindinį ant kurio stoviu ~800 N (svoris) jėga. Tuo tarpu mėnulyje mano masej būnant tokiai pat 80kg, aš veikiu mėnulio grindinį 6 ar ten 5kartais mažesne jėga (~120N) dėl mažesnės mėnulio gravitacijos.