Kas Mėnulyje nukris greičiau - plunksna ar plaktukas? „Apollo 15“ astronautai tai išbandė praktiškai (Video) (13)
Tarkime, turite du objektus: biliardo kamuoliuką ir plunksną. Numetate abu objektus iš vienodo aukščio ir vienu metu. Jeigu reikėtų lažintis, neabejojame, kad statytumėte už tai, jog kamuoliukas žemę pasieks pirmas – ir būtumėte teisūs. Kaip jau 1589 metais pademonstravo Galilėjus, objekto masė neturi reikšmės gravitacinei traukai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teoriškai visi objektai turėtų kristi tokiu pačiu greičiu, nepaisant jo svorio. 1971 metais paskutinę misijos Mėnulyje dieną „Apollo 15“ vadas Davidas Scottas patikrino šią teoriją. Į vieną ranką jis paėmė 1,32 kilogramo svorio aliumininį geologinį kūjį. Į kitą ranką - vos 30 gramų sveriančią sakalo plunksną – 44 kartais lengvesnę už kūjį.
Paleidus juos tuo pačiu metu iš to paties aukščio, Mėnulio paviršių jie pasiekė identišku metu, tokiu būdu patvirtinant Galilėjaus teoriją. Tačiau tai neveikia Žemėje.
Taip yra dėl to, kad Žemė yra apgaubta dujų burbulo – atmosferos – kuri sukelia aerodinaminio pasipriešinimo efektą – ypač objektams, kurie turi didelio ploto paviršių, kaip antai plunksna ar pluoštinė medžiaga.
Šį efektą sukelia dujinė terpė (oras), kuri turi slėgio. Kaskart kai judate, jūs stumiate orą. Kuo tankesnė terpė, kuria juda objektas, tuo stipresnis pasipriešinimo slėgis. Būtent dėl šios priežasties vandeniu yra žymiai sunkiau judėti nei oru. Aerodinaminis pasipriešinimas taip pat yra veiksnys, kuris priverčia veikti parašiutą.
Pasipriešinimas, veikiantis parašiuto medžiagos paviršių yra pakankamas, kad sulėtintų prie parašiuto prikabintą objektą. Mėnulyje nėra atmosferos, todėl nėra ir aerodinaminio pasipriešinimo, kuris sulėtintų didelio paviršiaus plotą turinčius objektus. Jeigu sumanytumėte mėnulyje pasinaudoti parašiutu, ne tik apsikvailintumėte, bet ir stipriai susižeistumėte – o gal net ir žūtumėte.
Tad kodėl marsaeigis „Curiosity“ turėjo parašiutą? Marsas iš tikrųjų turi atmosferą, nors ir itin ploną, kurią pagrinde sudaro anglies dioksidas. Marsaeigio „Curiosity“ parašiuto plotis siekia net 15,5 metro, o tai yra du kartus daugiau nei parašiutas, kurio reikėtų norint žmogui saugiai nusileisti Žemėje. Toks parašiutas nebūtų saugus Marse leidžiantis žmonėms, mat žmones gabenantis erdvėlaivis būtų žymiai sunkesnis nei erdvėlaivis, kuriuo nusileido „Curiosity“.
Būtent dėl šios priežasties NASA šiuo metu kuria, kaip kad patys vadina „Mažo tankio viršgarsinį lėtintuvą“, kuris būtų naudojamas kartu su 33,5 metrų pločio parašiutu. Šis prietaisas bus lėkštės formos pripučiamas lėtintuvas, skirtas sulėtinti erdvėlaivį, skrendantį viršgarsiniu greičiu per mažo tankio atmosferą.
