Mėnulio dulkės ypač kenkia žmogaus ląstelėms

Tam diedui, Šmitui, 82 metai. Jis tų, ale mirtinų, dulkių prisikvėpavo 1965 ir dar gyvas. Tai arba čia pievų prirašyta, arba senis po Mėnulį nešliaužiojo. Jei nebuvo Mėnulyje, tai reiškia, kad čia pievų prirašyta. Kyla klausimas - kaip toks durnas straipsnis sulaukia tiek teigiamų įvertinimų?

Straipsnyje aprašytas dulkių poveikis ląstelių kultūroms, ne organizmui. Organizmas turi geresnę apsaugos sistemą, nei atskiros ląstelės. Dulkių Smittas prisikvėpavo 1972 metais, paskutiniosios, Apollo 17 misijos metu. Kyla klausimas – kaip galima tokius durnus komentarus rašyti?

65 ar 72 be galo svarbu, bet pats Šmitas yra gyvas įrodymas to, jog aprašytos dulkės nėra pavojingos gyvybei. O dėl ląstelių, tai joms kenkia praktiškai viskas - oras, druską, actas ir t.t. Straipsnis tinka į rubriką Kinijos turgelio stebūklai.

Taip, svarbu, nes 1965 metais negalėjo kvėpuoti Mėnulio dulkėmis, nes žmogus pirmą kartą išsilaipino Mėnulyje 1969 liepos 20d. Gyvas Šmitas rodo, kad jo imuninė sistema pajėgė atsilaikyti prieš Mėnulio dulkes pakankamai ilgai, kad jis sulauktų tiek metų, kiek sulaukė. Ne visi dirbę su asbestu, rūkantys ar nesisaugoję Saulės, suserga vėžiu. Ar tai reiškia, kad šie veiksniai nedidina susirgimo tikimybės? Taip, čia nėra mokslo portalas, o technologijų ir mokslo populiarinimo. Jei kažkokia tema pasirodė įdomi, užkabino, visada galima paieškoti rimtesnių šaltinių su eksperimento atlikimo sąlygų aprašymu.

Respectas Punktyrui, kad randi jegu ramiai, argumentuotai atsakineti kiauragalviams. Nes po tokiu briedu, kokius rasineja tokie kaip daynews, tiesiog ignoras ir tiek.

PonasNulis, iš kur žinai kaip jos kvepia ???