Mokslininkai mano suradę būdą ištrinti atmintį - įdomus eksperimentas, galimybės kaip iš fantastinio filmo ir kada tokia medicininė procedūra būtų naudinga? ()
Kai rusų gydytojo ir fiziologo Ivano Pavlovo šuo išgirsdavo skambutį – iš karto žinodavo, kad greitai gaus savo vakarienę. Tuo tarpu profesorės Mary Torregrossos ištreniruotos žiurkės, išgirdusios panašų garsą, maldaudavo kokaino. Ir taip jos elgėsi iki tol, kol profesorė su savo kolegomis sugebėjo perrašyti laboratorinių gyvūnėlių prisiminimus. Šis tyrimas ir jo rezultatai buvo publikuoti sausio 22 d. žurnale „Cell Reports“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
M.Torregrossa yra priklausomybės ligų psichologė, kuri dirba Pitsbergo universitete (Pensilvanija, JAV). Profesorė kartu su savo kolegomis atliko Pavlovo eksperimentą, kuriame grupė laboratorinių žiurkių buvo ištreniruotos susieti tam tikrą audiovizualinę seką su narkotinės medžiagos – kokaino – sukeliamu malonumu. Kitaip sakant, kiekvieną kartą išvydusios šviesą ir išgirdusios garsą, žiurkės užsimanydavo kokaino. Bet mokslininkams šią asociaciją pavyko pašalinti naudojant nervų stimuliavimo techniką – optogenetiką. Galiausiai žiurkės, išvydusios švieselę ir išgirdusios garsą, į tai nekreipdavo dėmesio.
„Atrodė, tarsi kokaino jos niekada net nebūtų mačiusios. Šie rezultatai labai džiugina – nes gali būti, kad kada nors turėsime tokias nervų stimuliavimo technologijas, kurios leis sumažinti narkotinių medžiagų troškimą ir žmoguje“, – teigė M.Torregrossa.
Graužikų priklausomybė ir prisiminimų trynimas
Atliekant tyrimą, žiurkės po vieną buvo sudėtos į specialius narvus su svirtimis ir siurbliukais. Kai žiurkės tą svirtį paspausdavo, siurbliuku tiesiai į jų kraujo sistemą buvo suleidžiama nedidelė kokaino dozė.
Kiekvieną kartą, kai žiurkė paspausdavo svirtį, užsidegdavo švieselė ir pasigirsdavo garsas. Po to, kai žiurkės šį veiksmą atlikdavo daugybę kartų, šviesa ir garsas joms tapdavo signalu, kad greitai patirs malonumą. Šis eksperimentas yra šiek tiek panašus į I.Pavlovo varpelį, kurio skambesys šuniui reiškė vakarienę.
M.Torregrossa sakė, kad žiurkės, išvydusios švieselę ir išgirdusios garsą, patirdavo stiprų kokaino troškimą. Jos spausdavo svirtį daugybę kartų – nors kokaino dozės iš to ir negaudavo. Panaudojus mažus elektrodus, įdėtus į kiekvienos žiurkės smegenis, mokslininkai pastebėjo, kad šis troškimas yra susijęs su padidėjusiu aktyvumu žiurkės migdolinėje liaukoje – emocijų apdorojimo centre, kuris yra atsakingas tiek už baimę, tiek už malonumą.
Tam tikrų medžiagų troškimas žmonėse irgi buvo susietas su ta pačia smegenų dalimi. „Tai pastebėję, norėjome išsiaiškinti, ar galėtume šį potraukį sumažinti stimuliuodami signalo kelią į migdolinę liauką“, – aiškina M.Teregrossa.
Kad tai atliktų, mokslininkai naudojo optogenetiką – šviesiai jautrių proteinų įdiegimą į smegenis. Vėliau gyvūnui rodant spalvotus šviesos spindulius, galima efektyviai išjungti ir įjungti ląsteles. Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai jau buvo sėkmingai panaudoję šią technologiją ir sugebėjo sustabdyti pelių epilepsijos priepuolius – ir naudojant komandas, sukelti joms troškulį.
M.Torregrossa norėjo išsiaiškinti, ar ši technologija padės sumažinti ir stimulo sukeltą troškimą. Žiurkėms buvo suleistas specialus šviesai jautrius proteinus pernešantis virusas, kuris įsikūrė ten, kur jutiminė informacija – tokia, kaip šviesa ir garsas – keliauja į migdolinę liauką.
Naudodami mėlyną LED švieselę, mokslininkai galėjo kontroliuoti informacijos patekimą į gyvūno emocijų apdorojimo mazgus. Šiuo atveju tai reiškė narkotinių medžiagų troškimo sumažinimą tuo metu, kai šis signalas keliauja į migdolinę liauką.
Mokslininkai išsiaiškino, kad naudodami mėlyną švieselę, jie gali tarsi apgauti graužikus – ir priversti juos pamiršti ankstesnę garso ir šviesos kombinaciją bei tai, kad ji kada nors turėjo kažkokią sąsają su kokaino sukeliamu malonumu. Po šios stimuliacijos žiurkėms narvuose esanti svirtis nebebuvo tokia įdomi.
„Vos po 15 minučių, stimuliuojant smegenis mėlyna šviesele, troškimas buvo sumažintas. Mes tarsi ištrynėme jų prisiminimus, kad jos nebenorėtų narkotikų“, – sakė profesorė.
Žvilgsnis į tolimą ateitį
Nors prisiminimus trinanti technika skamba neįtikėtinai, M.Terregrossa sako, kad tai gali padėti suprasti, kaip priklausomybė keičia smegenis. Žinoma, įmanoma ir tai, kad jei reabilituotoms žiurkėms per panašią audiovizualinę seką vėl būtų duota kokaino, jų priklausomybė iškart grįžtų – ir viskas būtų taip pat, kaip anksčiau.
Žinoma, šios komandos sėkmė suteikia galimybę galvoti apie technologijas, kurios kada nors leistų stebėti ir gydyti priklausomybes – o galbūt net smegenų sutrikimus. M.Torregrossa teigia, kad jau pradėjo kalbėti su savo kolegomis Pitsbergo universitete apie neuroninius implantus, kurie galėtų padėti stebėti migdolinę liauką – ir aktyvuotųsi tada, kai reikėtų slopinti troškimo signalą.
Tokios technologijos yra žvilgsnis labai tolimą ateitį, bet, neapsieinama ir be etinio klausimo. Jei vienu jungiklio paspaudimu būtų galima „ištrinti“ prisiminimą apie narkotikų troškimą, ką dar būtų galima ištrinti? Ar tą patį būtų galima padaryti su gerais prisiminimais? Ar išvis, visi prisiminimai apie žmones, vietas ir patirtis galėtų būti ištrinti?
„Kaip galime ištrinti blogus prisiminimus, kurių nenorime, bet visą kitą palikti savo vietose? Kaip toli mes galime nueiti kontroliuodami žmogaus mintis?“, – svarsto M.Terregrossa.
Parengta pagal „Live Science“.
