Istorijoje žinoma nemažai atvejų, kai visiškai atsitiktinai buvo padaromi epochiniai atradimai. Tai galėjo būti kažkieno nesėkmingas eksperimentas ar virtuvėje per neapsižiūrėjimą padaryta klaida. Vienaip ar kitaip, šiandien tokių „atsitiktinumų“ rezultatais naudojasi visas pasaulis.

1. Superklijai

Harry Cooveris – fizikas iš Amerikos, 1942 metais mėginęs sukurti permatomą plastiką, būtiną nešiojamų ginklų taikikliams gaminti. Eksperimentuodamas jis ne kartą dirbo su tokia medžiaga kaip cianoakrilatas, kuris lengvai ir stipriai suklijuoja. Tada fizikas šią nuostabią šios medžiagos savybę ignoravo. Jos vertę jis suprato tik praėjus šešeriems metams. Taip ir atsirado superklijai. Reikia pažymėti, kad per Vietnamo karą jie buvo naudojami tikra to žodžio prasme žmonėms klijuoti. Kad būtų sustabdytas kraujavimas, superklijais buvo užlipdomos atviros karių žaizdos.

2. Arbata pakeliuose

Nustebsite sužinoję, kad arbatos pakeliuose atsiradimas tėra atsitiktinių sutapimų grandinė. 1904 metais prekeivis iš Niujorko nusprendė išfasuoti arbatą nedideliais kiekiais ir iš skardinių indų išpilstė ją į mažus šilko maišelius. Tačiau pirkėjai nesuprato iki galo minties ir pradėjo plikyti arbatą su visais maišeliais. Ir juos tai sužavėjo! Gerokai vėliau inžinierius Adolfas Ramboldas sukūrė paketėlį iš specialios medžiagos.

3. Vazelinas

1859 metais naftos pramonės darbuotojai skundėsi klampia medžiaga, kuri kaupėsi ant naftos siurblių vamzdžių sienų. Incidento liudininku tapo chemikas iš Anglijos Robertas Chesebroughas. Smalsus mokslininkas susidomėjo ir iškart paėmė neaiškaus naftos produkto mėginį. Atliekant tyrimus paaiškėjo, kad minėta medžiaga pastebimai suminkština odą ir skatina žaizdų gijimą. Tada gelį primenanti masė buvo pavadinta „vazelinu“, kuris greitai įgavo populiarumą ir buvo pradėtas naudoti įvairiose gyvenimo sferose. Pats R. Chesebroughas nuoširdžiai tikėjo savo atradimo gydomosiomis savybėmis ir kiekvieną dieną suvalgydavo po šaukštelį vazelino. Reikia pažymėti, kad chemikas nugyveno ilgą gyvenimą ir mirė sulaukęs 96 metų.

4. Viagra

Tai, kas šiandien vadinama viagra, kažkada buvo sugalvota kaip vaistas nuo stenokardijos. Tačiau kai buvo prieita prie klinikinių tyrimų, už preparatą atsakingos kompanijos „Pfizer“ tyrėjai pastebėjo įdomų šalutinį poveikį. Paaiškėjo, kad testuojama priemonė kraujo spaudimui įtakos neturi, užtat labai pagerina erekciją. Šis atradimas visiškai pakeitė kompanijos planus. Mokslininkai greitai nustūmė į šalį stenokardijos gydymo tyrimus ir perėjo prie impotencijos tyrimų. Jau 1998 metais kokybės kontrolės valdyba patvirtino preparatą, kuris vėliau pagelbėjo daugeliui vyrų.

5. Мikrobangų krosnelė

Tolimais 1946 metais amerikietis fizikas Percy Spenceris tyrinėjo magnetrono, galinčio skleisti mikrobangas, galimybes. Stovėdamas šalia veikiančio aparato mokslininkas pajautė, kaip ištižo jo kišenėje buvęs šokoladas. Tai jį sudomino, todėl P. Spenceris šalia magnetrono padėjo spragėsių. Kaip jis nustebo, kai jie iškepė. Vėliau buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie mokslininką atvedė prie minties, kad pasitelkus žemų dažnių energiją galima greitai gaminti maistą. Po metų pasaulį išvydo pirmoji mikrobangų krosnelė.

6. Spausdintuvas

Rašalinis spausdintuvas jau seniai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Vis dėlto, šio atradimo galėjo ir nebūti, jeigu kompanijos „Canon“ inžinierius nebūtų atsitiktinai karšto lituoklio padėjęs ant tušinuko. Dėl aukštos temperatūros poveikio tušinukas išsiliejo, o tai pakišo mintį, kad galima sukurti prietaisą, kuris dėl aukštos temperatūros poveikio galėtų spausdinti.

8. Šokoladinis kremas

Nuostabu, tačiau šokoladinis kremas, šiandien turintis gerbėjų visame pasaulyje, atsirado visiškai atsitiktinai padarius klaidą. Konditeris Pietro Ferrero gamino saldainius mugei, tačiau dalis gaminių ištirpo. Kad produktas nebūtų galutinai prarastas, P. Ferrero saldainius pavertė šokoladine mase ir ją užtepė ant duonos. Saldus užkandis netikėtai su pasigardžiavimu buvo suvalgytas, o konditeris netrukus tapo vienos iš pelningiausių pasaulio kompanijų įkūrėju.

7. Gelžbetonis

Sodininkas Josephas Monier iš Prancūzijos prekiavo palmėmis ir nuolat patirdavo didelių nuostolių dėl to, kad pervežimo metu moliniai vazonai suduždavo, o medžiai žūdavo. Mėgindamas kažkaip išspręsti šią problemą ir išgelbėti savo verslą, J. Monier nusprendė gaminti vazonus iš betono ir sutvirtinti juos geležiniais virbais. Konstrukcija pasirodė esanti tokia patvari, kad sodininkas metė savo prekybą palmėmis ir užpatentavo gelžbetonio konstrukcijas.

9. Universali guma

Ilgus metus amerikiečių išradėjas Charlesas Goodyearas tyrinėjo gumos savybes, mėgindamas atrasti tą, kuri būtų tinkama įvairioms temperatūroms. Po eilinio nesėkmingo eksperimento eidamas namo, Ch. Goodyearas ant plytos numetė kaučiuką, sierą ir šviną. Mišinys apanglėjo, sukietėjo ir netikėtai tapo tuo, ko mokslininkas ir ieškojo. Taip atsirado vulkanizuoti ratlankiai ir universalios, visiems metų laikams tinkančios padangos.

Komentarai ()