Išmatavo Visatos plėtimosi greitį: rezultatai klausimų pateikė daugiau nei atsakymų

67,4 kilometrai per sekundę megaparsekui - kas čia per greičio matavimo vienetas? Ką reiškia megaparsekui?;)))

Visatos plėtimosi greičio greitėjimo matavimo vienetas. Tai reiškia, kad už megaparseko (megapasekas – milijonas parsekų. Parsekas – astronominis ilgio vienetas, lygus 3,26 šviesmečio. Tai yra atstumas iki kūno, kurio metinis paralaksas lygus 1" (kampinei sekundei). Iš to kilęs šio matavimo vieneto pavadinimas – paralaksas sekundei) esanti erdvė nuo stebėtojo plečiasi 67,4 km/s greičiu, už 2 megaparsekų – 134,8 km/s ir taip toliau. kiloparsekas – 1000 parsekų megaparsekas – 1000 000 parsekų gigaparsekas – 1000 000 000 parsekų

siaip ne visai i tema, bet nesuprantu, kodel nepereina prie normalios metrines sistemos. astronomija dar suprantama, nes atstumai miliziniski, taciau, ten kur naudoja mylas, jurmylias ir kitokias nesamones

Padalijus šviesos greitį iš visatos plėtimosi greičio, gauname, jog jokios šviesos neturėtume matyti iš už 4.44 Gigaparsekų. Bet matomos visatos spindulys 3x didesnis. Ar viską matome dėl to, kad prieš daug metų viskas buvo arčiau ir ta šviesa spėjo iki mūsų ateiti (tokiu atveju ar tie matomi objektai nedings kokią dieną nes kažkuriuo tai metu išėjo iš tos matomos zonos?), ar čia dėl to, kad kuo toliau žiūrim, tuo jaunesnė visata ir tuo lėčiau ji toje vietoje ji plečiasi (spėju šitas variantas netinka, nes atstumas vistiek toks pat), ar vis dėl to blogai skaičiuoju?

a) Pati Hablo sfera plečiasi greiiau už šviesos greitį, todėl "pasiveja" šviesą, kuri "gimė" už jos ribų. b) Jaunesnė visata plėtėsi lėčiau. Jei ką, Hablo konstanta visai ne konstanta, ji priklauso nuo vidutinio energijos tankio tenkančio "įprastinei materijai", šviesai ir vakuumo energijai (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Friedmann_equations). Lėčiausiai plečiasi, kai dominuoja šviesa, tada materija, tada vakuumo energija. Tiesiog didėjant erdvės tūriui - šviesos ir materijos vidutinis tankis krenta, o vakuumo energijos ne (nes vienas kubas vakuumo visada turi tokią pačią energiją - žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Zero-point_energy).

Ar nekilo įtarimas kad plėtimosi greitis nevienodas priklausomai nuo matuojamų objektų masyvumo? Jei tartume kad skaidriosios energomaterijos gamyba yra erdvės tankio ar kiekio augimas priklausantis nuo gravitacijos, tai masė ir laiko deformacijos būtų proporcingos matuojamai kintamajai konstantai.

Iš dalies taip ir yra pagal Frydmano lygtis. Bet turint omenyje, kad beveik visą visatos tūrį užima tarpgalaktinė erdvė, reikšmingo poveikio lokalios masės (galaktikos) neturi.