„Tai visiškai keičia žaidimo taisykles“ – naujoji sistema leidžia vienu įkrovimu elektromobiliui nuvažiuoti daugiau kaip 4800 km (Video)

Tu axujel rašyti tokius vėjus? DDD Nuvažiuoja 3000km be įkrovimo, bet .... "pakeičiant baterijose esančius skysčius maždaug kas 300 mylių " + "labai brangaus ir plačiai paplitusio [elektromobilių įkrovimo stotelių] tinklo" Are you fucking kidding me? Kalbam apie supistą rozetę. SUPISTĄ ROZETĘ ))))))))))) Jos nereikia nei pildyti, nei prižiūrėti. atvedei laidą ir ready to go, "4ever". Ne nu kuo tolyn, tuo absurdyn. Šūdą pristato kaip stebuklą.

Debilas kazkoks. Tai su benzininiu vidaus degimo varikliu galima ir po 16k kilometru nuvaziuot kol bus laikas pakeisti tepala. Juk tu tik benzina pili kaip ir ta sumauta elektrolita keiti. I debilyna vaziuok su tokiu straipsniu.

Sutinku, kad straipsnis - mėšlo krūva. Jis arba parašytas su klaidom, arba parašytas taip, kad apmulkintų skaitytoją. Pvz. šios dvi pastraipos: "Mokslininkų idėja remiasi jau patentuota technologija, kuri yra saugi ir prieinama elektra varomų ir hibridinių transporto priemonių baterijų įkrovimui, pakeičiant baterijose esančius skysčius maždaug kas 300 mylių (482 km). Pats principas yra labai panašus į įprastų degalų užsipylimą. Kas 3000 mylių (4828 km) būtų pakeičiama anodinė medžiaga ir tai užtruktų mažiau laiko nei reikia pakeisti automobilio tepalams bei kainuotų apie 65 dolerius." Taigi, klaida skaičiuose, ar visgi čia dvigubo aptarnavimo technologija: elektrolitą keičiam kas 300 myliu, o kas 3000 myliu dar papildomai reikia pakeisti ir anodą. Tai pat keista, kad straipsnyje kalbama apie kilometražus, o ne apie elektrinę talpą, kuri būtų išreikšta atitinkamais vienetais. Dabar tik kilometražai ir neapibrėžti palyginimai, pvz.: "mūsų srautinė baterija, palyginus su ličio jonų baterijomis, gali pasiekti nuo 3 iki 5 kartų didesnį energijos tankį." - tai koks tas tankis??? Ir pamatęs du kentus, apsikarsčiusius įvairiausiais prietaisais, visada situaciją vertinu labai kritiškai Viso to pradžia buvo tų dviejų lietuvių video apie free-energy aparačiuką - irgi technologiniai guru Tačiau paprieštarausiu : rozetė rozetei nelygu! Įkrovimo stotelės nėra pigus reikalas, kaip kad įsivaizduoji. Na viena iš priežasčių turbūt ta, kad jos būna greito įkrovimo, t.y. gerokai didesnės galios (~50kW ar dar daugiau). O kai kalba prasideda apie viešą naudojimą, atsiranda apskaita, identifikavimas ir t.t... Ir manau, kad tokios įkrovimo stotelės greitu metu bus gana populiarus verslo produktas. Kiekviena prestižinė kompanija norės tokią turėti, daugelis nuosavų namų savininkų norės paprastos ("rozetinės") versijos. Ir tai kainuos. Turbūt tą numatydama Elinta ir ėmėsi tokio produkto kūrimo. https://www.elintacharge.com/en/charging-stations/

kaip tik, straipsnis labai geras, nes vercia susimastyt apie elektromobiliu alternatyvas ir galimus naudojimo principus. pagrindine (ir ne vienintele) akumuliatoriu beda - letas ikrovimas - cia sprendziama principe taip pat kaip ir su nafta. nafta juk irgi per sekundes nesusiformuoja. daug mikrobu pasidarbuoja daug simtmeciu, kol mes turim sankaupas ir minimaliai perdirbe - gaunam benzina ar dyzeli. o cia ikrauna elektrolita irgi letai - kai yra laiko - galima net kokiuose fabrikuose ir pan. ta prasme vartotojam sita problema - pasigamint galutini kura - neuzkraunama. kazkas tuo uzsiims. aisku ne dykai. dar reikia kaina galutine paziuret, apskaiciuot atsipirkimus, ekologiskumus ir t.t.. bet tiketina perspektyvus sprendimas. antra - sitas budas manau spartesnis - energijos vertimo i kura - negu mikrobu cikas iki naftos ir perdirbimas. biodyzelis ir bioetanolis - cia spartieji budai - bet kaip matom nelimpa jie rinkoje... visokias kitokias problemas kelia ir pan... ne ekologines - bet ekonomines ir pan... elektrolito ikrovimas pvz nesikirstu su maisto pramone, ar ten tiesioginiu poreikiu naudot zemes pavirsiu. cia principe irgi tereikia tik elektros ir siektiek cheminiu komponentu ir siokiu tokiu ziniu. manau ikandama net atskiriems vartotojams turet - nedurnins kaip pvz koks Muskas pasaulio su savo "firminiais" akumuliatoriais trecia - cia uzdaro ciklo technologija - pamineta irgi. gal demesio neatkreipet - bet VDV technologija naudoja atmosferos deguoni tiesiogiai. VDV kosmose be deguonies balionu neveiks. arba ten kur nors uzdarose patalpose, sachtose, tuneliuose - problemos.... sita elektrolito perpylimo technologija taip nesupanciota. ir ketvirta. aktyvias medziagas galima keist PIGIAI. akumu technologijos pakeitimas faktiskai eis 70-80% automobilio vertes ir tik dides... palyginkit 10-25k€ eiles islaidas su 60€ ar kiek ten islaidom... aisku cia akumai turi sioki toki privaluma - vartotojas valdo energijos konvertacija iskart. ir aisku elektros infrastruktura tikrai ne tokia kebli kaip degaliniu tinklai. bet as manau greiciausiai bus ir kokios nors namu vartojimo elektrolito ikrovimo stoteles sukurtos. ir esant norui - galesi turet asmenini ikrovimo "fabrikeli". o akumuliatoriu manau nelabai sugebesi pats pasigamint namu salygom, o ir konvertacijos procesas visada bus letas (nebent kazka isgimdys su superkondensatoriais - kas irgi kaip matom neprigyja...)... nezinau - gal dar kas matot ziauriu trukumu ar pliusu - tai pildykit... man kaip ir kriterijus AUKSTO technologiskumo atitinka. ikainiai tik migloti ir prototipu nematyt... ---------- taigi visumoje as cia nedeciau sitos technologijos graban ji panasu is rimtesniu. ir tokie straipsniai bent jau supazindina, kas ten ir kaip. jei ten nesugebat suvokt kazko - cia jau jusu asmenines problemos

Elektrolito perpylimo naujove apie 10 metu senumo kogero, jau nebepamenu kur apie tai skaiciau...

turėtu išsiskirti H2 dujos, kažkiek el energijos tiesiogiai (iš pačios reakcijos šito dar netikrinau) ir kažkiek šilumos kuri gali būti panaudota salono šildymui, o fūros, ar laivo versijoj netgi galbūt dar ir sukti stirlingo variklį-generatorių papildomai. Kuro elementuose butu sunaudojamas vandenilis iškart jo net nekaupiant, panašiai kaip ir čia siūloma, tada visa energija kaupiama nedidelėj li-ion baterijoj kombinacijoj su ultracapais (kai reikia megavatinio trumpo boost'o ir sukaupti momentaliai nesveikai didelį kiekį energijos per trumpą laiką iš regeneracijos, pvz fūrai, ar supercarui). Viską valdytu kontroleris nuo reakcijos užvedimo/stabdymo, visu tarpinių procesų iki ratų sukimo/regeneracijos automatiškai useriui, net nereikėtu niekuo rūpintis, tik pakeisti skysčius ir aliuminį ir priduoti į surinkimo stotį tą marmalą NaAl(OH)4 kuris 100% atstatomas į pradines medžiagas Al ir NaOH pakaitinus (nu dar ten visokių būdų yra tam). Įtariu kad kažką tokio jie ten ir padarė. Nežinau kokia energijos talpa per kg būtu, bet įtariu panašiai kaip li-ion ar net iki 10 kartų daugiau sunku pasakyti, kas žinot pakomentuokit šitos reakcijos energijos kiekį. Ant tokios technologijos galima visą pasaulio transportą padaryti ir kas yra gerai valstybėms, bet blogai žmogui, galima apmokęstinti akcizais kaip ir dabartinį iškastinį kurą. Kai kurie gudručiai sugebėtų ir patys perdirbti į pradines medžiagas.

Flow baterijos iš vis yra dar tik vystymosi pradžioje, ličio jonų realiai yra pakankamai arti maksimumo, kai bus galima pritaikyti plačiosioms masėms. Bahuriux, Alcoa technologiją pasižiūrėk. Yra idėja daryti hibridinį akumuliatorių. Būtų ličio jonų akumas, kokių 30 kWh, kad galios elektros variklis turėtų normaliai, ir kai važiuoji į tolimas keliones, ar kai akumas nusėda žemiau 10kWh naudotų aliuminį. Jei gerai pamenu, iš 10 kg aliuminio turėtų būt apie 150-200 kWh. Reiktų straipsnio ieškoti. Problema - reikia dviejų sistemų, tada reikia antros infrastruktūros (tiek paskirstyti aliuminio plytas, tiek surinkti reakcijos likučius, kuriuos aliuminio gamyklose vėl verstų aliuminiu), taigi sistema labai išbrangsta. Aktualu gali tapti fūroms, autobusams, bet ir čia klausimas, nes gali būti kad ličio jonų akumai vis tiek pigiau lieka. Turint omeny, kad dauguma nenuvažiuoja daugiau 300km vienu ypu daugiau nei kartą per metus, nėra prasmės investuoti į tokias sistemas.

Ka zinau. Jei patobulintu batareikas kad temptu apie 800 km ir pilnas pakrovimas apie 30 minuciu as skaityciau cia butu pats tas. Tada tereiktu krovimo tinkla plesti ir viskas. Parodykit bent viena zmogu kuris non stop kokius 600 - 700km be poilsio numintu. Abejoju ar atsirastu ir siaip sako yra pavojinga tiek ilgai vaziuot nes vargina ir pns, o sustoti pakelej, pajungt laida, per ta laika nuvaryt i tulika, sulest desraini su kola ir cigariuka sutraukt ir tas pusvalandis praeitu ir turetum dar 800 km range'o.

Tavo noras igyvendinamas nesunkiai - ideti dar tiek pat bateriju. Bet ar tu noresi moketi 60-80k tada uz neprabangu automobili?

Vienas iš tų pirmųjų dalykų, kuriuos supratau internete, buvo tas, kad ta informacija (straipsniai, filmai...), kuri "priverčia susimąstyti", realiai neatneša jokios naudos. Tipo susimąstyk , išgyvenk tą "emocinę bangą", o toliau kas? Toliau atomazga ir naujos "susimąstymo" paieškos Na o toliau... a) Kodėl kalbi apie lėtą įkrovimą, kai yra greito įkrovimo stotelės? Greičiausiai tokios neturėsi namuose, bet ir elektrolito kieme nepersipilsi. b) Kuo blogi "Musko" akumuliatoriai? c) Na ličio baterija irgi priklauso uždaro ciklo technologijai. Man labiau keista tai, kad technologijoje nėra jokių apibrėžtų skaičių! Net neaišku koks to elektrolito NK? Gal jam "įkraut" bus sunaudota 200kWh, o sugeneruos jis tik kokius 20kWh, nepagalvojai? d) Jeigu tavo elektrolitas yra 100kWh talpos, tai jam įkrauti su kokių 4kW el. prietaisu kiek manai reikės laiko? Čia dar su sąlyga, kad nk arti 100%. Žinoma suprantu, kad yra skirtumas tarp elektrolito ir ličio baterijų, bet kol nėra tikslių skaičių, tol žaidimo taisyklių keitimas tėra tik tušti žodžiai!

Nu super tos aliuminio oro-baterijos https://www.youtube.com/watch?v=r-YZeOkllRg chemija panaši kaip aš siūliau bet, eliminuoti tarpiniai procesai, kas tik supaprastina visą setupą. Problema tik ta, kad tai nekraunamos baterijos, po išnaudojimo reikės pakeisti aliuminio elektrodus ir elektrolitą. Ir jei neklystu sykį užvedus reakciją gana sunku ją sustabdyti, reikia sunaudoti visą energiją baterijos. Pataisykit jei klystu, nes smarkiai dar nesidomėjau.

man tai visai gerai skamba. Viskas priklausys nuo galutinės kainos. Bet gali turėti stotelę namie, kuri įkraudinėja elektrolitą ir per 2min jį pasikeisti prieš važiuodamas. Arba nuvažiuosi į degalinę ir ten pasikeisi. Tuo pačiu degalinei nereikės tokios super brangios krovimo įrangos, galės krauti skystį nominalia galia, be jokių pikų. Problemos? * Lietuvos degalinėse pardavinės skiestą elektrolitą, su kuriuo gali nuvažiuoti mažiau * Galutinė kaina turi būti mažesnė už ličio sprendimą. * protingas svoris?

tu neivertini kai kuriu faktoriu. neziuri i prieki. pvz zmones ateity nores keliaut greiciau ir patogiau. ir tie nuriedeti iki 800km per "viena pailsejima" - cia joks ne rodiklis - nes elektromobiliai gali paprasciau pasiekt didesnius greicius nei vdv. galima pakeist keliu infrastruktura, pvz i kokius nors greitaeigius beginius-magnetinius. arba islaisvint nuo vairavimo - sukurus kokiu nors naviguojanciu automobili keliu standarta. nebutinai turi but autonominis autopilotas. vdv cia irgi nesiziuri... ir kwh kiekio poreikis automobilio viduje tik augs ir augs dabartines akumuliatorines technologijos cia turi irgi labai ribotas galimybes. elektrolito perpylimo ar aliuminio deginimo cia zymiai perspektyviau ziurisi.

tavo klaida, kad viska vertini tik pagal save kaip marazmatikas. tavo poziuris mazdaug - jei man - cia ir dabar - netinka, ar ner man naudos - eikit visi n**** nauda yra. ir net labai didele kai kam. tiesiog cia tu nemoki jos paimt. konkreciai tik tu. ------- a) kodel nepersipilsi kieme? kas cia tau taip sake? kodel aplamai TAU butina ji persipilt kieme - jei pvz galima didesni baka isidet siektiek paaukojant vidine auto kubatura ir pan? b) nes dirbtinai daro neparankius keitimui i kitu gamintoju. dirbtinai supina sistemas i sudetinga kratini. nu kaip pvz windows politika su IE integracija buvo - kol baudeles negavo uz visuomenes interesu pazeidinejima konkurencijoje. c) sitai nesvarbu - ikrovimo NK. svarbiau yra automominio suvartojimo NK. jei tu nematai tame skirtumu (nes suplakei viska i viena) - neturiu ka tau pasakyt - gilinkis zinias. d) taspac kaip c) tu neskiri suvartojimo galingumo poreikiu nuo ikrovimo irenginiu galingumo poreikiu. ikrovinet tu gali istisai. diena-nakti. net kai esi isvaziaves ar vaziuoji - tu gali ikrovinet. tai toks vaikiskas klausimas tau - ka daugiau ikrausi? ar elektrolita kazkur garaze per metus laiko. ar elektromobili su akumuliatorium per metus laiko - isminusuojant laika kai automiobilio nera garaze ir isminusuojant laika kai akumuliatorius jau ikrautas ir nebetelpa. naudojant ta pati galinguma ----------- as nezinau. tu gal nesuvoki kas yra elektrolitine technologija. tai kazkas panasaus kaip skystas akumuliatorius, kuri gali dozuot kokiomis nori porcijomis. kaip benzino gali isipilt ir PASIDET nors ir 1 litra, arba pilna baka. "musko" akumuliatorius pirma karta buvo didelis blokas, dozuotas is 16 bloku. i model 3 sukiso bloka - dozuota is 2 vienos rusies bloku ir 2 kitos rusies ta prasme dozavimo galimybe SUMAZINO! paliko tik galimybe isipilt. o siokia tokia galimybe PASIDET isvis faktiskai pasalino jei cia tau ne kenkejiskumas - tai neturiu ka toliau diskutuot...

bahuriux, Alcoa aliuminio technologija - stabdoma, ir bent jau jų technologijos atveju nesunkiai, nes apsitraukia aliuminio oksidu, jei nebereikia gaminti elektros ir to užtenka sustabdyti reakciją. "elektrolitą, kurį krausi namie" - bijau kad tau tai taip brangiai kainuos. Ir iš viso, nepagaunu čia tos baimės. Vienas aiškina, kad jam per dieną 800 km reikia nuvažiuoti. Nu gal 1% populiacijos į metus kartą tiek važiuoja, pusė turbūt tokios kelionės per gyvenimą nepadaro. O jei bus 400 km pilnu ir per 30 min pakraus 300km, to užteks visiems. Kas 300km vis tiek stoji pailsėti.

na jei čia baterija, tai tikiuosi ji ir veiks kaip baterija - gali krauti, arba gali perpilti elektrolitą ir pasikraus akimirksniu. Niekas netrukdys krauti mašinos per naktį, bet vietoj viešų krovimto tinklų bus elektrolito perpilimo stotys. Jeigu taip - matau tik pliusus. Teoriškai galėsi namie turėti kitą bateriją, kuri krauna elektrolitą dienos metu. Dar vienas pliusas - pigus elektrodai, t.y. nusimato labai maža baterijos savikaina?

pigus elektrodai dar negarantuoja, kad baterija bus pigi reikia dar sukurt ir pigu pakeitimo buda, ir pacia technologija padaryt visiem prieinama ir patogia. jei vadovaus toks kaip Muskas - jis dirbtinai sukurs brangia baterija, dirbtinai sukurs pvz kokias nors specifines jungtis (nors elektra juk bendra ir standartai senai bendri ir ne jo sugavoti ). ir pasims skirtuma tarp pigumo ir rinkos kainos ar net ispus islaidas vartotojams. kurejams terupi sukurt iki tokio lygio, kad konkuruot rinkoje su alternatyviom technologijom ir jas isstumt. o toliau jau konkuruoja ir pigina skirtingu gamintoju kiekio didejimas. bet tik jei jie nepriklausomi ir to siekia. as dideli pliusa tematau, kad sita technologija gali but orientuota tiesiai i vartotoja. nes gali vartotojas pilna cikla turet pats. akumai is dalies nepinga ir neplinta - nes isikisa nesvarus gamintojai (nekonkuruojantys). pvz slepiasi uz patentu saugumu visokiu, ar valstybiu itakos, ar rinku apsaugos ir pan... del to elektromobilizmas ir stringa... vartotojus juk galima isdurt. ne visi vartotojai yra atsakingi. tokiu SAVAIME paprastai ne daugiau 5%. jei technologija sudetinga - gali ir 1% nebut. kitus reikia sviest ir pratint.

Bet kuri technologija su perpilamu kuru skamba kur kas geriau už dabartines batareikų plytas (nebent jos sumažėtų keliolika kartų). Viena tik neaišku kaip su ta technologija turėtų atrodyti išsikrovusio elektrolito pakrovimas - jis turės būti tiksliai dozuojamas, kraunamas, vėl pilstomas, tikrinami parametrai etc. Ir ta "paprasta degalinė" (rezervuaras + pompa su skaitliuku ir hotdogais) pavirs į rimtą fabrikėlį.

Juk mes visi taip darom! O grįžtant prie temos - kol nėra skaičių, tai tų kentų istorija tik vaikams mulkinti tinkama. Argi ne panašūs? https://www.youtube.com/watch?v=EmdKVecQhXs

tikrai ne visi. dauguma - galbut. bet yra pilna zmioniu kur sugeba ivertint nesaliskai. arba kaip specialistai. arba tiesiog sugeba issamiau analizuot. ir t.t. del "skaiciuku" tai sutinku jie net labai svarbus. bet pirmam etape svarbu irodyt kad principas veikia - o cia jau senai praeitas etapas. tiesiog buna blogi parametru skaiciukai - ir visi "pamirsta". paskui ivyksta kokiu nors naujoviu - pvz kokios nors kompozitines medziagos atsiranda ar nauji apdirbimo budai. ir senus isradimus galima realizuot naujai ir paziuret ar pageres "skaiciukai" pirmos galvanines baterijos irgi buvo saldytuvo dydzio cia kazkas rase, kad "apie tai rase". cia tik is dalies teisybe. rase apie senus prototipus. o dabar dirba su modifikuotais. jei parase - kazka tikrai pakeite. bet neaisku kiek, ko ir kaip... o tas loxatronas, kur video - tai nezinau ka cia gali itikint? as skiriu kas yra momentinis galingumas kw ir kas yra energetines talpos ismatavimas kwh. skiriasi juk tik viena raidele - bet dvi raideles juk sutampa! tau cia matyt negincijamas irodymas, kad panasu