Net ir pats Jėzus naudojo kanapes ir taip darė stebuklus? Štai kokią įdomią hipotezę skelbia tyrinėtojai, kaip galima daryti stebuklus be jokių stebuklų (1)
Apie Jėzaus gebėjimą gydyti žinome visi. Sakoma, kad tam jis naudojo specialius, beveik stebuklingai veikiančius aliejus, kurie galėjo išgydyti daugybę negalavimų. Tačiau iš ko tiksliai šie aliejai galėjo būti pagaminti – mokslininkams vis dar yra didelė paslaptis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol lingvistikai ir istorikai nagrinėja žodžių, kuriais Biblijoje buvo aprašyta ši mikstūra, etimologiją, botanikai ir kiti specialistai bando atrasti augalus, iš kurių „stebuklingi“ aliejai galėjo būti pagaminti. Žinoma, teorijų jau yra. Štai Davidas Bienenstockas, kuris stipriai kovoja už kanapių naudojimą medicininiais tikslais, stipriai palaiko idėją, kad Jėzus gydymui naudojo kanapių aliejų.
„Šiandien naudojamas ir itin efektyvus kanapių aliejus niekuo nesiskiria nuo aliejaus, kurį galėjo pasigaminti ir naudoti Jėzaus laikų žmonės. Kanapes paprasčiausiai reikia mokėti paversti aliejumi ir tepti ant odos“, – teigia D.Bienenstockas.
Šią teoriją remia ir įrodymai, kad apie kanapes žmonės žinojo jau senai. Štai atradus Egipto faraono Ramzio II mumiją, buvo rastos ir „kief“ dalelės – tai maži kristalai, randami ant kanapės augalo.
1400 metų pr m. e. hinduizmo tekstuose taip pat rašoma, kad kanapės yra šventas augalas. Tai reiškia, kad šis augalas iš tiesų anksčiau buvo naudojamas ne tik medicininiais, bet ir religiniais tikslais, o tai verčia tikėti, kad Jėzus irgi galėjo naudoti iš šio augalo pagamintą aliejų.
Klasikinės mitologijos profesorius iš Bostono universiteto Carlas Ruckas teigia, jog „labai tikėtina, kad dėl to jog kanapės buvo plačiai naudojamos judaizmo religijoje, jas galėjo perimti ir krikščionys“.
Visą šią mįslę bandoma išspręsti nagrinėjant specifinę Biblijos dalį, kurioje „stebuklingas“ augalas yra paminėtas: „Viešpats įsakė Mozei paimti šiuos prieskonius: 500 šekelių (senovinis svorio arba piniginis vienetas) skystos miros, pusę tiek cinamono, 250 šekelių q'anesh-bosm, 500 šekelių kasijos ir šlakelį alyvų aliejaus. Tada padaryti iš jų šventą aliejų, kvepiantį mišinį“.
Manoma, kad paslaptingas augalas šioje ištraukoje yra pavadintas „q'anesh-bosm“, kuris kai kur dar buvo įvardinamas kaip „kenesh bosm“. Chrisas Bennetas, tyrinėjantis kanapių istoriją, 1936 metais teigė, kad žodžio šaknis „kan“ reiškia kanapę, tuo tarpu „bossom“ reiškia aromatinis. Deja, bet ši teorija buvo atmesta, nes kiti tyrėjai šį pavadinimą išvertė ir į „kvepianti cukranendrė“.
Kai kurie istorikai, o ypač Musselmanas, kuris itin kritikuoja kanapių aliejaus teoriją, palaiko idėją, kad šis augalas galėjo būti balinis ajeras, kuris buvo ir vis dar yra naudojamas medicininiais tikslais. Šis augalas labai svarbus Ajurvedos medicinoje, o kai kuriose pasaulio vietose yra auginamas privačiuose soduose. Bet, žinoma, tokie kanapių aliejaus teorijos gynėjai kaip C.Bennetas irgi turi rimtų archeologinių ir istorinių priežasčių tikėti, kad Jėzus gydymui naudojo kanapių aliejų.
Beje, jei ši teorija pasitvirtinų – itin pasikeistų ir šiuolaikinis požiūris į kanapių naudojimą medicinoje, ko C.Bennetas ir D.Bienestockas siekia.
Parengta pagal „The Vintage News“
