Kas yra frustracinė tolerancija ir kodėl jos trūkumas yra didžiausia 21 amžiaus žmonių problema?

tas puikiai matosi kompiuteriniuose žaidimuose Jei kalbama apie SP, kaip lengva šiais laikais numirti? O kas būdavo žaidžiant kokį mario konsolėje?

Čia mano supratimu ir yra pagrindinė (vienintelė?) kompiuterinių žaidimų problema: žmonės neišmoksta pralaimėti, neišmoksta prisiimti pralaimėjimo pasekmių. Pralaimėjo - paisterikavo, pasiuntinėjo visus, prisijungė į kitą serverį ir žaidžiam toliau, ieškom greito pasitenkinimo toliau. Kiemo žaidimuose taip nebuvo: "nušovė", pagavo, iškirto kvadrate - lauki žaidimo pabaigos, prieš save matai laimėtoją ir anksčiau ar vėliau išmoksti susitaikyti su pralaimėjimu (arba, vaikai vadindavo esi "isteriku" ir niekas su tavimi nežaidžia). Dabar tam nebėra mokyklos - pralaimėjai, parašei, ką darei su jo mama ir išjungei kompą/perjungei žaidimą. "Užaugęs" žmogus nebeturi įgūdžio pralaimėti ir gyventi su pralaimėjimu, paversti jo laimėjimu ar pan., nors tai yra neišvengiama. Tada ir siuntinėja visus komentaruose, bėga, ieško kur paverkti arba lengvai laimėti papasakojus, ką su ko motina darei...

Manau kaltas ir gėdos jausmas. O ypač kai tu visą parą "online", tai atrodo, kad bet kokia tavo klaida bus paviešinta visam pasauliui. Todėl negaliu suklysti, o jei jau suklydau - negaliu to garsiai pripažinti. Visai neseniai buvo straipsnis apie kinų gėdos "lentą". Manau mes patys nesugebame tinkamai įvertinti tokios "lentos" privalumų.

Na nereikia čia tų kompų kišti.. anksčiau tiesiog buvo kitas požiūris į vaikus, vaikų mušimas (savo, mokinio, neklaužados) buvo norma, patyčios, tarpusavio muštynės, varžymasis kas nugalės... visa tai stengiamasi išgyvendinti, ir nors anksčiau buvo norma dabar tai yra nepriimtina visuomenėje. Ir galbūt turime mažiau dvasiškai suluošintų žmonių, bet atsiranda nebesugebančių išgyventi realiam pasaulyje.. jei vaikas gyvena burbule, kur jis pats gudriausias, visada paisoma jo nuomonės, žiūrima, kad jis jaustųsi emociškai patogiai, tai išėjus iš tėvų atsiranda šefas, kuris ant tavęs rėkia, kolega kuris eina per galvas... ir nebesusitvarko..