Pusantro šimto metų mįslė, kurios niekaip neįmena mokslas: o gal viskas dėl smūginių bangų Saulėje? ()
Kodėl Saulės vainikas yra 200 kartų karštesnis už žvaigždės paviršių? Atsakymo į šį klausimą mokslininkai ieško pusantro šimto metų. Idėjų, žinoma, netrūksta, ir kol kas pagrindinės yra dvi: arba Saulės paviršiuje nuolatos sproginėja magnetinio lauko linijų persijungimo sukeliami „minižybsniai“, kuriuos pačius užfiksuoti labai sudėtinga, arba magnetinio lauko sukeltos bangos įgreitina daleles, tarsi jūros bangos gali įgreitinti banglentininkus.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar pasiūlytas dar vienas galimas mechanizmas – pseudo-smūginės bangos, susidarančios aplink Saulės dėmes. Tai yra plazmos čiurkšlės, forma šiek tiek primenančios buožgalvius, kylančios iš Saulės paviršiaus iki 4500 km į vainiką.
Čiurkšlės smūgines bangas primena tuo, kad jas sudaranti medžiaga atsiskiria nuo aplinkos iki buožgalviui pakylant iki aukščiausio trajektorijos taško, todėl judant iš čiurkšlės į aplinką susidaro tankio šuolis. Tačiau kitos medžiagos savybės – pavyzdžiui greitis ir temperatūra – čiurkšlėje ir už jos yra daug tolygesni. Pakilę į vainiką buožgalviai išsisklaido ir taip perduoda plazmai energiją. Atrodo, kad energijos perdavimo sparta maždaug atitinka tą, kurios reikia norint išlaikyti vainiko temperatūrą.
Iš kitos pusės, pseudo-smūginės bangos stebimos tik prie Saulės dėmių, tad jų sukeliamas šildymas turėtų kisti kartu su Saulės aktyvumo ciklu, o vainiko temperatūra laikui bėgant reikšmingai nekinta. Taigi šie „buožgalviai“ pilnai paaiškinti aukštos vainiko temperatūros negali, nors gal ir prisideda prie jos.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
Dar vienas naujas atradimas apie vainiką šildančius reiškinius susijęs su vainikinės masės išsiveržimais. Tai yra plazmos srautai, išlekiantys iš Saulės vainiko ir galintys sukelti geomagnetines audras; dažnai, bet ne visada, jie vyksta kartu su Saulės žybsniais. Radijo bangų teleskopu LOFAR stebėdami vieną tokį išsiveržimą, astronomai aptiko daugybės smūginių bangų pėdsakus.
Smūginės bangos, išsidėsčiusios plaukų pynę primenančiu raštu, kaitina vainiko elektronus ne vienoje vietoje ties išsiveržimo pradžia, bet dideliame regione aplink jį. Taigi vainikinės masės išsiveržimai gali padėti palaikyti vienodą vainiko temperatūrą, nes perneša energiją jame dideliais atstumais.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
