„Tiriame duomenis tų žvaigždžių, kurių niekas iki šiol nebuvo tyrinėjęs“. Kaip prie kosminių tyrimų prisideda Lietuvos astronomai ir kodėl tai darančius mokslininkus užplūsta ypatingas jausmas (Video) ()
„Gaia“, „Kepler“, „PLATO“, „TESS“, „JWST“ – tai keli brangiausių ir įspūdingiausių pasaulio kosminių observatorijų misijų pavadinimai. Vien Europos kosminės agentūros observatorija „Gaia“ stebi daugiau nei milijardą mūsų galaktikos žvaigždžių. Kaip prie šių tyrimų prisideda Lietuvos astronomai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuva kol kas nėra Europos kosmoso agentūros narė, todėl negali naudotis pažangia šios organizacijos infrastruktūra. Kita vertus, kosminių misijų metu sukauptą informaciją apie žvaigždžių padėtis ir judėjimą Lietuvos mokslininkai papildo Molėtų astronomijos observatorijoje surinktais duomenimis. Antžeminė observatorija padeda nustatyti žvaigždžių cheminę sudėtį, paviršiaus temperatūrą ir kitus parametrus.
„Tiriame duomenis tų žvaigždžių, kurių niekas iki šiol nebuvo tyrinėjęs. Įspūdingas jausmas pirmą kartą prisiliesti prie tokio tolimo pasaulio“, – sako VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas dr. Šarūnas Mikolaitis.
